Protesto demonstracija suplanuota birželio 24 d., trečiadienį, 13-14 val. prie Lietuvos nuolatinės atstovybės ES pastato Briuselyje, Belliard gatvėje. Toje pačioje gatvėje įsikūręs ir akciją organizuojantis Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir tarpseksualų organizacijos (ILGA) Europos padalinys. Pikete ketina dalyvauti Austrijos parlamentarė Ulrike Lunacek ir europarlamentaras ispanas Raulis Romeva.
"Dabar Lietuva yra vienintelė Europos šalis, turinti tokį stigmatizuojantį teisės aktą. Tai yra akivaizdžiai diskriminuojantis ir pavojingas žingsnis, nukreiptas prieš ES, Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų (JT) principus, - rašoma ILGA atstovų pranešime. - Jauni žmonės, įskaitant lesbietes, gėjus ir biseksualus, nusipelno teisės į orumą, apsaugą, mokslą, galimybę visapusiškai išreikšti save. Tačiau Lietuva ką tik įteisino dalies visuomenės atskirtį ir diskriminaciją, įtvirtindama antros klasės piliečių statusą jauniems gėjams, lesbietėms bei biseksualams ir atkirsdama juos nuo paramos bei apsaugos."
Seimas šią savaitę priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuriuo apribota informacijos apie homoseksualumą, biseksualumą ir poligamiją skleidimą.
ILGA padalinys Europoje išreiškė pasibaisėjimą šiuo "diskriminuojančiu ir bailiu" teisės aktu. Įstatymas esą prieštarauja žmogaus teisėms, visų pirma - teisei laisvai išreikšti save ir gauti informaciją. Jis esą ypač pamina vaikų teisę į visapusišką išsilavinimą ir pažeidžia nepilnamečių homoseksualų teises. Toks Seimo sprendimas, anot ILGA atstovų, neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos, ES pamatinių laisvių chartijos ir JT žmogaus teisių sutarčių.
"Kviečiame Europos institucijas reaguoti griežtai ir nedelsiant", - paragino vienas iš ILGA padalinio vadovų Martinas K. I. Christensenas.
Įstatymą pasmerkė nepriklausoma nevyriausybinė organizacija "Amnesty International" - esą įstatymas skatina homofobiją ir pažeidžia žmogaus teises į saviraišką bei būti laisvam nuo diskriminacijos.
Parlamento priimtas įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas V. Adamkus. Organizacija pakvietė siųsti Lietuvos vadovui prašymus vetuoti šį teisės aktą ir siekti užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai šalyje bei įtvirtinti saviraiškos laisvę. "Naujasis įstatymas yra Lietuvoje stiprėjančio klimato, kuris baugina ir diskriminuoja lesbietes, gėjus, biseksualius ir transseksualius žmones, dalis", - teigiama "Amnesty International" pranešime.
Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE) narė Sophie in 't Veld atviru laišku kreipėsi į Europos Komisijos prezidentą Jose Manuelį Barroso, už laisvės, saugumo ir teisingumo politiką atsakingą komisarą Jacques Barrot bei socialinių reikalų komisarą Vladimirą Spidlą, kviesdama nedelsiant viešai pareikšti poziciją dėl šio įstatymo. Be to, ji paprašė Pagrindinių teisių agentūros įvertinti, ar šis teisės aktas atitinka
tarptautinę teisę.
S. in 't Veld pasipiktino ES institucijų neveiklumu šioje situacijoje: "Komisijos pareiga įsikišti ne tik po to, kai ES principai ir įstatymai yra pažeidžiami, ir ne tik remiantis direktyvomis, bet taip pat prieš juos pažeidžiant ir remiantis bendraisiais ES principais." Ji priminė, kad Europos Parlamentas prieš dvejus metus patvirtino nutarimą dėl homofobijos Europoje, o šios kadencijos EK akcentavo kovą su homofobija ir diskriminacija.
Anot Lietuvos gėjų lygos prezidento Vladimiro Simonko, šis įstatymas taps savotišku lakmuso popierėliu. "Žiūrėsime, ar ES institucijos ir pareigūnai turės priemonių paspausti Lietuvą. Jei ne, manau, kad po 10 metų Europa gali smarkiai pasikeisti", - pažymėjo jis.
Žmogaus teisių gynėjai primena, kad Lietuva, ratifikuodama Vaiko teisių apsaugos konvenciją, įsipareigojo, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausiais būtų laikomi vaiko interesai. Tai esą apima ir vaiko teisę būti nediskriminuojanam, taip pat ir lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindu. "Vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę; todėl ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas", - rašoma konvencijoje. Tai galioja rašytinei ar spausdintai informacijai, menui, bet kokiai žiniasklaidai.
1988 m. panaši nuostata buvo įteisinga Jungtinėje Karalystėje. JT Vaiko teisių apsaugos komitetas rekomendavo jos atsisakyti ir 2003 m. tai buvo padaryta.