Pirmadienį ryte posėdžiavęs asamblėjos Nuolatinis komitetas pritarė bendrai lietuvės ir slovėno Roberto Battelli rezoliucijai „Dėl suskaldytos Europos suvienijimo".
V. Aleknaitė-Abramikienė siekė, kad renginyje būtų svarstoma rezoliucija dėl Molotovo-Ribbentropo pakto, tačiau jos parengtas projektas buvo sujungtas su slovėno projektu „Berlyno sienos griūties 20-mečiui“, kurioje taip pat kalbama apie XX a. nusikaltimus žmogiškumui.
Nepaisant rusų parlamentarų pasipriešinimo, parėmus Italijos bei Gruzijos delegacijoms, rezoliucija atsirado sesijos darbotvarkėje. Nuolatinio komiteto, kurį sudaro PA bei nacionalinių delegacijų vadovai ir kuriame kiekviena valstybė turi po vieną balsą, sprendimu dokumentą svarstys Bendrasis demokratijos, žmogaus teisų ir humanitarinių klausimų komitetas. „Lietuva pasiekė pirmąją diplomatinę pergalę“, - taip sprendimą įvertino konservatorė-krikdemė.
Ji diskusijoje pabrėžė, kad „Molotovo-Ribbentropo pakto 70-metis – tai atskaitos taškas, kuris suteikia galimybę tęsti bendro požiūrio į istorinę praeitį paiešką plačioje erdvėje – nuo Vankuverio iki Vladivostoko".
Žmogaus teisės – svarbiau už kovą su terorizmu ir krizę
Kompromisinėje rezoliucijoje smerkiami abu XX a. totalitariniai režimai – nacių ir sovietų, primenamas ESBO narių įsipareigojimas „aiškiai ir vienareikšmiškai" pasmerkti totalitarizmą. Perėjimas iš komunizmo diktatūros į demokratiją esą negali įvykti per dieną, reikia atsižvelgti į istorinį ir kultūrinį pamatą.
Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į besitęsiančias antisemitizmo apraiškas įvairiose ESBO narėse, todėl jos raginamos imtis aktyvesnių veiksmų prieš ksenofobiją ir agresyvų nacionalizmą. Tokių apraiškų pasitaiko net XXI a. – pernai Kovo 11-ąją pačiame Vilniaus centre – Gedimino prospektu – žygiavo skustagalvių minia, skandavusi antisemitinius šūkius.
Dokumente reiškiamas „gilus susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, įskaitant viešas demonstracijas, kuriose palankiai atsiliepiama apie nacistinę ar stalinistinę praeitį, taip pat galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, įskaitant neonacius ir skustagalvius, plitimą".
ESBO narės raginamos tęsti totalitarizmo palikimo tyrimus, plėtoti šviečiamąją veiklą, ypač jaunimo mokymą, remti šioje srityje dirbančias visuomenines organizacijas, atverti savo istorinius ir politinius archyvus. Mat istorijos žinojimas esą gali apsisaugoti nuo panašių nusikaltimų ateityje, o sąžiningi ir išsamūs debatai apie istoriją atves prie susitaikymo, paremto tiesa ir atminimu.
Organizacijos valstybės taip pat raginamos užkirsti kelią veiksmams ir judėjimams, kurie siekia paminti žmogaus teises. Kai kuriose šalyse, net senose demokratijose, pilietinės teisės esą vėl atsidūrė pavojuje dėl priemonių, kurių šalys ėmėsi kovodamos su naujomis grėsmėmis. Todėl valstybės raginamos labiau gerbti žmogaus teises ir pilietines laisves, „net sunkiu terorizmo grėsmės, ekonominės krizės, ekologinių katastrofų ir masinės migracijos metu".
Renginyje – bemaž 400 parlamentarų
18-oji ESBO PA sesija Vilniuje vyks iki liepos 3 d. Joje dalyvauti užsiregistravo 385 parlamentarai iš 56 valstybių, o iš viso laukiama apie 500 svečių.
Ši institucija buvo įsteigta 1990 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisijos viršūnių susitikime Paryžiuje. Pagrindinis ESBO PA, kurią sudaro 320 narių, uždavinys yra sudaryti sąlygas tarpparlamentiniam dialogui.
2011 m. Lietuva pirmininkaus ESBO ir taps pirmąja Baltijos valstybe, kuriai teks ši misija.