Kvietė prisiminti šaknis
Atidengimo ceremonija buvo pradėta muzikos garsais – Andrius Mamontovas kartu su chorais atliko specialiai „Vienybės medžio” atidengimo ceremonijai sukurtą dainos „Geltona, žalia, raudona” versiją.
Sveikinimo žodį taręs V. Adamkus sakė: „Ši skulptūra įamžina tuos žmones, kurie tikėjo vienybe, kurie dirbo, kurie nepabijojo priespaudos, pažeminimo; tikėjo buvimu laisva tauta, laisva valstybe. Šiandien aš lenkiuosi prieš tas asmenybes, kurios įamžintos „Vienybės medyje”. Tegu tai būna simbolis ateities kartoms, kad nors gyvename tik vieną kartą ir trumpai, bet gyvename iš tiesų – amžinybę“.
Tačiau pirmiausiai jis kreipėsi į gyvuosius. „Jūs esate tie – būtent gyvybės medis – gyvi, be kurių Lietuva šiandien nešvęstų savo tūkstantmečio“, - sakė prezidentas.
„Mes esame tavo vaikai, Lietuva. Puikūs žodžiais, kuriuos Andrius Mamontovas taip iš širdies dainavo. Mano įsitikinimu, medis ir vienybė yra tie du dalykai, kurie lietuvių širdžiai yra ypatingai brangūs. Mes visi, lietuviai, esame kaip tie medžiai – šaknimis į šią žemę, šakomis į šį dangų virš mūsų galvos, kuris šiuo momentu šiek tiek verkia, bet aš manau, kad tai džiugesio ašaros. Prisiminkime į kokią žemę savo šaknimis esame įsilieję ir koks dangus virš mūsų galvos mus vienija kartu su tais, kurių vardai įrašyti į šį vienybės medį“, - prezidentui antrino A. Kubilius.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir sveikinimo žodį taip pat tarė Vilniaus miesto meras Vilius Navickas. „Vienybės medžio“ atidengimą stebėjo ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ metu Vilniaus Vingio parke bus atidengtas monumentas „Vienybės medis“. Pasak projekto autoriaus ir skulptoriaus Tado Gutausko, skulptūra skirta įamžinti Lietuvos vardo tūkstantmetį bei iškiliausias šalies vienybę stipriausias asmenybes.
Balsavo ir DELFI skaitytojai
Dvejus metus kurto lietuvių vienybės simbolio, kurio autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Rolandas Palekas, – aukštis siekia 9 metrus. Pagrindinis iš akmens iškaltos skulptūros motyvas – verpstė. „Ilgai galvojome, koks turėtų būti „Vienybės medžio“ motyvas – suprantamas tiek senajai kartai, tiek jaunimui; keliantis pasididžiavimą, persmelktas tautiškumo, tačiau tuo pat metu modernus, juk sukurtas 21-ame amžiuje. Išminties ieškojome autentiškoje mūsų liaudies kultūroje, kuri, pradedant dainomis ar sutartinėmis, baigiant liaudies medžio skulptūra ar tautiniais drabužiais, yra verta pačių skambiausių epitetų“, - teigė T. Gutauskas.
Monumento centre – saulę primenančiame apskritime – iškalti reljefiniai įrašai su iškiliausių Tūkstantmečio asmenybių pavardėmis. Asmenybės buvo renkamos beveik tris mėnesius.
Pirminį 150 pavardžių sąrašą atrinko ir pasiūlė Lietuvos mokslų akademija (LMA). Iš pasiūlytų pavardžių 100 labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusių balsuodami turėjo galimybę rinkti žmonės. Be to, DELFI portale buvo galima pasiūlyti ir naujų, į LMA sudarytą sąrašą neįtrauktų asmenybių. Galimybė prisidėti prie projekto sulaukė ypač didelio susidomėjimo – per 6 balsavimui skirtas savaites buvo atiduota beveik 30 tūkst. balsų ir 1 582 naujų asmenybių siūlymų.
Maestro Vytautas Kernagis, rašytoja Jurga Ivanauskaitė, Tėvas Stanislovas ir Stasys Lozoraitis – tai pavardės žmonių, kuriuos DELFI lankytojai aktyviausiai siūlė įamžinti Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis”. Iškiliausiųjų sąrašas buvo papildytas maestro Vytauto Kernagio, Stasio Lozoraičio ir Tėvo Stanislovo pavardėmis.
Taip DELFI skaitytojai aktyviai balsavo už Vladą Jurgutį, Vytautą Didįjį, Joną Basanavičių, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Mindaugą, Martyną Mažvydą, Žemaitę.
Galutinį sprendimą dėl asmenybių šimtuko priėmė Ministro pirmininko A. Kubiliaus sudaryta speciali darbo grupė ir Lietuvos mokslų akademija.
Didžiąją dalį iškiliausiųjų asmenybių šimtuko sudaro Lietuvos istorijai nusipelnę, kultūriniame ir politiniame gyvenime veikę literatai: Jonas Biliūnas, Bernardas Brazdžionis, Vincas Krėvė, Martynas Mažvydas, Vydūnas, Balys Sruoga ir kiti. Įdomu tai, kad pripažintas ir kitų tautybių žmonių, aktyviai veikusių Lietuvoje ir dėl Lietuvos, indėlis – šalia iškilių lietuvių yra ir Vilniaus Gaono, Joachimo Lelevelio, Česlavo Milošo ir kitos pavardės. Greta garsių vyrų, „Vienybės medyje” bus įamžintos ir septynios iškilios moterys: Barbora Radvilaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Birutė Gimbutienė, Salomėja Nėris, Emilija Pliaterytė, Ieva Simonaitytė bei Žemaitė.
Monumento centre apskritimu įamžintos šios pavardės:
Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Vytautas Didysis, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Šv. Kazimieras, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Albertas Goštautas, Valerijonas Protasevičius, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė, Mikalojus Daukša, Steponas Batoras, Jonas Bretkūnas, Leonas Sapiega, Jonas Chodkevičius, Kazimieras Simonavičius, Albertas Kojalavičius, Kristijonas Donelaitis, Vilniaus Gaonas, Martynas Počobutas, Tadas Kosciuška, Laurynas Stuoka-Gucevičius, Liudvikas Rėza, Teodoras Grodhusas, Joachimas Lelevelis.
Simonas Daukantas, Adomas Mickevičius, Motiejus Valančius, Ignas Domeika, Emilija Pliaterytė, Antanas Juška, Antanas Mackevičius, Antanas Baranauskas, Vincas Svirskis, Žemaitė, Jurgis Bielinis, Petras Vileišis, Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Gabrielė Petkevičaitė Bitė, Kazys Grinius, Vydūnas, Juozas Naujalis, Juozas Tumas Vaižgantas, šv. Jurgis Matulaitis, Antanas Smetona, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Oskaras Milašius, Jonas Biliūnas, Kazimieras Būga, Mykolas Riomeris, Mykolas Sleževičius, Mykolas Biržiška.
Vincas Krėvė, Maironis, Tadas Ivanauskas, Mečislovas Reinys, Aleksandras Stulginskis, Borisas Dauguvietis, Mykolas Krupavičius, Vladas Jurgutis, Kipras Petrauskas, Stasys Šalkauskis, Vincas Mykolaitis Putinas, Stasys Girėnas, Steponas Darius, Balys Sruoga, Ieva Simonaitytė, Povilas Bražiūnas, Antanas Gustaitis, Juozas Matulis, Kazimieras Baršauskas, Jonas Aistis, Antanas Gustaitis, Salomėja Nėris, Adolfas Šapoka, Bernardas Brazdžionis, Juozas Miltinis, Antanas Maceina, Jonas Žemaitis, Česlovas Milošas, Algirdas Julius Greimas, Adolfas Ramanauskas Vanagas, Tėvas Stanislovas, Vincentas Sladkevičius, Marija Birutė Gimbutienė, Juozas Lukša, Kazimieras Vasiliauskas, Stasys Lozoraitis, Stasys Krasauskas, Vytautas Kernagis, Romas Kalanta.
Skulptūros autoriai tikisi, kad žmonės, perskaitę nepažįstamą pavardę, ieškos apie ją daugiau žinių ir taip pažins tuos, kurie Lietuvą kūrė iki šios, dabartinės visuomenės. Mat sąmoningai pasirinkta dar neįamžinti gyvų, aktyviai dirbančių savo Tėvynės labui asmenybių.