Žmonės – skirtingi, teisės – vienodos

Sausio pabaigoje į Strasbūrą susirinkę parlamentarai iš 47 Europos Tarybai priklausančių valstybių surengė debatus apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Tokio pobūdžio diskusija buvo pirmoji per dešimtmetį ir trečioji organizacijos istorijoje. Šveicaras Andreasas Grossas, atstovaujantis Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetui, pristatė ataskaitą apie situaciją šioje srityje. Kaip įvertinti šį dokumentą – priimti rezoliuciją su pasiūlymais narėms ar rekomendaciją Ministrų Komitetui, nenuspręsta, mat dėl daugybės pasiūlymų klausimo svarstymas grąžintas į komitetą. Galutinis sprendimas turėtų paaiškėti balandį.

A. Grosso pristatytoje ataskaitoje kalbama apie homoseksualių asmenų partnerystės teisinį statusą; lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) susirinkimų laisvę ir diskriminaciją lytinės tapatybės pagrindu. „Visais trimis atvejais pamatinis dalykas yra tai, kad kiekvienas asmuo yra skirtingas, bet visi turi tas pačias pagrindines laisves“, – pažymėjo jis.

Ataskaitą šveicaras parengė apsilankęs keliose valstybėse, iš kurių dalis turi įvairių problemų šioje srityje. „Norime, kad visi žmonės turėtų vienodas teises, ypač jei jie yra skirtingi, bet ne visose šalyse buvo pasiekti tokie patys standartai“, – teigė parlamentaras. Anot jo, tai pasiekti galima tik diskutuojant ir egzistuojant skirtingoms nuomonėms, o tam reikalinga laisvė. Skirtingą situaciją įvairiose šalyse esą nulėmė tai, kad Europa ilgus dešimtmečius buvo padalinta.

Lietuvai ataskaitoje skirtas atskiras paragrafas. Pernai A. Grossas ragino mūsų šalies valdžią nepriimti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisų, kuriomis, be kita ko, pasiūlyta apriboti homoseksualumo ir biseksualumo propagavimą. Įtakinga tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad šokios pataisos pažeistų žmogaus teises ir sustiprintų homofobines nuotaikas.

Gruodį Seimas, apsvarstęs prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymus, sutiko išbraukti žodžius apie homoseksualius santykius. Tačiau nuo kovo bus ribojama informacija, kuria skatinami lytiniai santykiai ar kitokia nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo bei šeimos kūrimo samprata, niekinamos šeimos vertybės.

A. Grosso žodžiais, Lietuvoje esama problemų. Mokykloms esą užkertamas kelias ugdyti pakantumą homoseksualams ir kalbėti apie skirtingas lytines tapatybes.

Pasiūlė daugiau dėmesio skirti puikioms tradicinėms šeimoms

Egidijus Vareikis
Į diskusiją įsitraukęs Lietuvos parlamentaras E. Vareikis atkreipė dėmesį, kad ši tema yra itin jautri, nes susijusi su seksu, kuris „visuomet įdomus“, ir diskriminacija – „žodžiu, kurį mes labai mėgstame“.

Replikuodamas į ataskaitoje pateiktą mintį, esą teisinės bazės nebuvimas reiškia diskriminaciją, Seimo narys pareiškė, kad Lietuvoje nėra tokio reguliavimo, bet tai esą nereiškia, kad mes kažką diskriminuojame. „Jie (homoseksualai – DELFI) yra piliečiai ir turi tokias pačias teises. Kaip aš galiu pasakyti esantis heteroseksualas, kiti žmonės mano šalyje gali sakyti esantys homoseksualai. Jie gali turėti šeimas ir įsivaikinti. Juos gina Konstitucija. Kokia problema? Nėra jokių problemų“, – kalbėjo E. Vareikis.

Biochemiko išsilavinimą turintis politikas homoseksualų teises ginantiems socialistams priminė Ch. Darwino teoriją, kuri pripažįstama kaip žmonijos pažinimo pagrindas. „Darwino koncepcijoje homoseksualumas yra problema – tai yra bioįvairovės nykimas. Todėl darvinistai negali mėgti homoseksualumo. Tai yra problema, apie kurią reikėtų kalbėti kitame raporte“, – sakė Seimo narys.

Jis iškėlė ir moralinį klausimą: „Neturiu nieko prieš tokius ataskaitoje minimus dalykus, kaip tos pačios lyties asmenų šeimos, bet norėčiau, kad ataskaitoje kalbėtume apie realias, puikias tradicines europietiškas šeimas ir jų vertybes – apie šeimas, kuriose auga vaikai, kuriamas verlas ir istorija.“

„Daugelis žmonių nesirinktų būti gėjais“

Atsikirsdamas A. Grossas prisiminė, kad prieš penketą metų vykusiose diskusijoje E. Vareikis kalbėjo kur kas aštriau. „Jau matau, kad debatuose esama progreso“, – ironizavo jis. Šveicaras įžvelgė skirtumą tarp gamtos ir kultūros: „Gamta nėra teisinga, o kultūra nori tokia būti. Galima daug ko pasimokyti iš gamtos, bet reikia atskirti tai, ko negalima mokytis. Gamtoje skirtumai traktuojami nevienodai.“ Pasak šveicaro, niekas nenori specialių – tik lygių teisių.

Vienas iš britų parlamentarų, replikuodamas į E. Vareikio žodžius, retoriškai klausė: „Kas yra graži europietiška šeima? Tai yra kartu gyvenantys ir vieną kitą mylintys žmonės, nepriklausomai nuo to, ar tai yra vyras ir moteris, ar vyras ir vyras, ar moteris ir moteris. Šiandien yra tokių gražių europietiškų šeimų. Jei seksualumą būtų galima pasirinkti, įtariu, kad daugelis žmonių daugelyje valstybių pasirinktų nebūti gėjais, biseksualais ar transseksualais (...). Neseniai kalbėjausi su keletu Irano politikų ir pasidomėjau, kodėl jie susidoroja su jaunais gėjais. Mačiau dviejų vaikinų, kurie buvo pririšti prie sunkvežimio ir viešai nužudyti, nuotraukas. Vienas iš politikų pasakė, kad „jei žmonės prieina prie tokių dalykų“, jie nusipelno bausmės. Tiesą sakant, jie greičiausiai buvo kankinami prieš nužudant.“

Politikas siūlė pagalvoti, kiek gėjų visame pasaulyje gyvena bijodami susidorojimo. Pasak jo, gėjai, norėdami surengti savo eitynes, taip siekia pademonstruoti esantys lygūs su visais ir privalo turėti teisę į tokius renginius.

Kitas britas Johnas Austinas sunerimo dėl pranešimų iš kai kurių šalių, pavyzdžiui, apie saviraiškos ir susirinkimų laisvės ribojimą. Jis paminėjo Lietuvą, Rusiją, Moldovą, Kroatiją, Lenkiją ir Latviją. Anot parlamentaro, nors šios laisvės nėra absoliučios, jas būtina ginti. „Galimybės išreikšti save, organizuoti taikius susirinkimus ar burtis į asociacijas neturėtų būti ribojamos ar draudžiamos vien dėl to, kad tai kažką gali šokiruoti, įžeisti ar sudrumsti ramybę“, – kalbėjo J. Austinas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją