"NATO pavėluotai pradėjo rengti tikrus gynybos planus Baltijos regionui. Kad būtų patikimi, jie turi įtraukti bent kažkiek pagalbos iš NATO nepriklausančių Švedijos ir Suomijos. Būtų priimtiniau jų dalyvavimą priskyrus ES gynybos pastangoms", - rašo E.Lucasas "Economist" interneto svetainėje skelbiame straipsnyje apie regioninį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.
Apžvalgininkas teigia, kad trijų Baltijos valstybių vadovai nerimauja, jog Šiaurės šalys varžosi gerindamos santykius su Rusija - tą iš dalies demonstruoja Suomijos, Švedijos ir Danijos pritarimas "Nord Stream" dujotiekiui.
"Nerimauja ir šiauriečiai. Jie pas savo kaimynus rytiniame Baltijos krante mato gausybę korupcijos, blogą valdymą, skurdžias viešąsias paslaugas ir skandalus. "Kai kurie Šiaurės šalių politikai ir pareigūnai baltų skundus apie Rusiją laiko iš dalies isteriškais, iš dalies veidmainiškais", - rašo E.Lucasas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai dar kartą pareiškė, kad Baltijos šalių gynybos planai yra realiai kuriami.
"Pačioje savo kadencijos pradžioje pareikalavau, kad būtų realiai sukurti Baltijos regiono apginamumo planai, ir tai realiai yra daroma - to, kas nebuvo padaryta per šešerius metus", - interviu Žinių radijui šią savaitę sakė prezidentė.
Britų savaitraštis "The Economist" dar sausio mėnesį pranešė, kad NATO nusprendė parengti Baltijos šalių gynybos planus. Teigiama, kad planai bus kaip priedas prie egzistuojančių planų prie Lenkijos, bet "su papildoma regionine dimensija".
NATO vadovybė teigia turinti visus planus apginti visus sąjungininkus, tačiau konkrečių gynybos planų nekomentuoja.