- Kaip pakomentuotum sostinės tarybos Etikos komisijos pirmininko Jono Juodkos teiginius, kad kaip miesto Tarybos narys skirdamas 10 000 litų iš miesto biudžeto „Pagauti Solomoną“ fondui, kurį pats įkūrei, gali supainioti viešuosius ir privačiuosius interesus?
- Juodka galėtų būti konkretesnis. Kame tas supainiojimas? Aš aiškiai pasakiau, kad derinsiu su administracija, gal tikrai yra kliūčių. Pasakyti, kad kažkas kažką supainios, gali bet kuris solomonas, bet norint nurodyti konkrečiai, reikia būti kažkuo daugiau nei eilinis paksistas.
Ar Fondas mano kišenėje? Ne. Fondo sąskaita yra Pilietinės Atsakomybės Fonde. Ar PAF yra mano kišenėje? Ne. Ar tie pinigai būtų skirti teisingam reikalui? Taip. Ar tai ne per dideli pinigai? Gal. Bet gal tie 10 000 Lt padės surasti žmogų ar žmones, kurie turės atlyginti savo padarytą žalą, tegul net jei tai užtruks jiems iki gyvos galvos. Žodžiu, atsipirks, neabejoju.
Galima svarstyti, ar moralu tokiam reikalui skirti miesto biudžeto pinigus, kai mokyklos, darželiai ir ligoninės yra prastos būklės. Bet čia yra tas pats kas abejoti, ar verta gaudyti kišenvagį, kol neišgaudyti žmogžudžiai; tokios „logikos“ apstu mano iniciatyvos kritikų protuose. Šiaip, nusikaltėlius juk reikia gaudyti visus. Mokyklos ir darželiai GAUS pinigų, neabejokit. Ir jeigu koks Tarybos narys sakys man - gera tavo iniciatyva, aš taip pat „savo“ 10 000 noriu į tą fondą, tai aš atsakysiu jam, kad užtenka jau, geriau, skirk tuos pinigus kokiai mokyklai ar ligoninei.
- Ką atsakytum tiems, kurie įsitikinę, kad visa gaudynių istorija yra tavo kaip miesto tarybos nario savireklamos akcija prieš rinkimus?
- Situacija: važiuoji rytinio Vilniaus gatvėm. Vieni kamščiai. Tavo pagrindinė. Matai šalutinėj gatvėj, iš dešinės mašiną, kuriai reikia įsilieti į srautą. Už tavęs - begalinė mašinų virtinė. Tu sustoji, nori užleisti tą žmogų, rodai - važiuok staigiai. Labai pažįstama situacija, tiesa? Tiems, kas įpratęs užleisti. Tas žmogus kažkodėl nevažiuoja, jis toliau stovi. Tu matai jo veidą - 50 metų, su ūsais, piktesnis nei jo penkiolikos metų senumo folksvagenas. Žybsi jam, rodai - paskubėk, lįsk, užleidžiu! Jis tave demonstratyviai ignoruoja, stovi, nevažiuoja, veidas dar papiktėja. Už tavęs jau signalizuoja, kad nestabdytum eismo, ir tu važiuoji toliau. Kas nutiko? Ogi tu susidūrei su žmogum, kuris pats NIEKADA NIEKO NEUŽLEIDŽIA. Todėl jam netelpa galvoje, kad kažkas gali JĮ užleisti. Tokį banalų draugiškumą jis traktuoja kaip ponišką klastą. "Darosi sau reklamą prieš rinkimus", - galvoja ūsuotas runkelis.
Aš NEKANDIDATUOSIU. Mano kadencija baigiasi po kelių mėnesių. Kokia čia reklama? Absurdas. Mano iniciatyva tėra paprastas banalus pilietiškumas, o kas netiki, tegul eina pas čiortavą babušką.
- Ar nemanai, kad Solomono gaudynės atsisuka prieš tave patį?
- Aš išjudinau didžiulį padugnyną. Man grasinama, dėl ko kreipiausi į policiją. Gal tai ir atsisukimas, bet man nerūpi. Kažkokie žmonės atidarė feisbuke grupę ar dvi „pagauti“ mane, bet kad ten pas juos logikos - kaip pas gražulius drąsos stot prieš teismą už savo gatvinį fašizmą. Kas trukdo mane pagauti? Aš čia, dėkit antrankius, jei yra už ką.
Šiaip esu labai nusivylęs kai kuriais viešais asmenimis. Vienas jų, žymus hip hopo grupės veidas, vyras, auginantis du vaikus, netiesiogiai remia vandalizmą. „Kuo grafitį piešti pavojingiau ir sudėtingiau - tuo įdomiau“, - šypsodamasis aiškina šaunuolis. Svarai, tai kurių velnių važinėji po mokyklas vaikams aiškinti apie pilietiškumą, jei glamūrizuoji įstatymų pažeidinėjimą? Ar tau tikrai viskas OK, Gabrieliau? „Tago kultūra taip pat išliks, ji nemirs“, - porina toliau maestro ir gudriai šypso į šoną, nes giliai viduje suvokia, kad šūdą šneka.
- Ar neatsitiko taip, kad žmonės labai tiesmukai ir siaurai ( t.y. „Algis apimtas asmeninio keršto gaudo mažvaikį“) suprato tavo iniciatyvą?
- („Facebook“ - DELFI) Grupės sienoje taip ir sakau - kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Vienam tai - reklama prieš rinkimus, asmeninis kerštas (nors man asmeniškai jie nieko nepadarė), dėmesio trūkumas. Kitam - teisingas, pilietiškas poelgis.
Yra nemažai tokių, kurie gimė ir užaugo rusiškame kalėjime, nebūtinai ten fiziškai būdami. Tiems, kurių namai nuo vaikystės pilni fėnios ir šufutinskių, pilietiškumas yra ožio, skundiko veikla. Suprask, pamatei, kaip girtas banditas sėda į mašiną ir jau lėks miesto gatvėm, nebandyk skambint 112 ir pranešt apie tai, nes būsi ožys! Tokie išgamos mane siutina dar labiau nei solomonai.
Vis dėlto grupėje yra beveik 5000 narių, ir absoliuti dauguma jų palaiko šią idėją. Iš pradžių buvo labai daug bandymų vandalizuoti grupę, bet mūsų adminai po truputį tokius solomonus išmėtė lauk. Persiutę bet bejėgiai solomonai dabar kitur verkšlena apie tai, koks aš blogas ir kokios blogos mano laidos.
- Yra keli tipai, kurie nutepliojo pusę Vilniaus. Kodėl iki tol, kol tu nepaskelbei Solomono medžioklės, nebuvo imtasi jokių priemonių prigriebti tuos veikėjus arba kaip nors kitaip spręsti miesto sienų tepliojimo dideliu mastu problemos?
- Nežinau. Matyt, buvo žiūrima nepakankamai rimtai, atseit „vaikai kvailioja“. „Vaikai“, kurgi ne.
Kaip ten bebūtų, nepriklausomai nuo mano iniciatyvos, Savivaldybės civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamentas taip pat ėmėsi šito reikalo iš esmės. „Iš esmės“ reiškia, kad baigėsi simboliniai administracinės teisės pažeidimų žaidimai, pirmą kartą iškelta BAUDŽIAMOJI byla dėl labai didelės žalos visuomeniniam ir privačiam turtui. Tai departamento nuopelnas, ir ačiū už tai Rimantui Ramanauskui, Gintarui Tamošiūnui ir kitiems.
- Kodėl Lietuvoje taip sudėtinga pagauti ir nubausti žmogų, kuris nėra nei Betmenas, nei Žmogus-Voras?
- Tai nėra sudėtinga. Tik niekas anksčiau negaudė. Dabar, su baudžiamąja byla, policija gali naudoti visą savo operatyvinių priemonių arsenalą. O jei vėl nebus benzino, tai gal mūsų Fondas galės padėt, kodėl ne. Mes nuolat susitinkam su minėtu departamentu, derinam su policija.
- Kaip manai, kodėl tavo paskelbtos Solomono gaudynės sulaukė tokios audringos reakcijos ir įgijo tokį pagreitį?
- Todėl, kad turime galybę žmonių, kurie seniai to laukė, kuriems subjaurotas Vilnius seniai kelia begalinį apmaudą. Tiesiog kažkokie žmonės ištraukė akmenį iš po rato, ir sunkus didelis vežimas pamažu pajudėjo. Pagaliau.
- Kiek šiuo metu pinigų yra „Pagauti Solomoną“ fonde?
- Prieš porą savaičių, kai pervedžiau Fondo lėšas iš savo sąskaitos į PAF sąskaitą, buvo pusantro tūkst. PAF prašysiu bent kartą per dvi savaites pranešt, kiek prikapsėjo. DELFI kviečiu prisidėti prie teisingo reikalo ir paskelbti sąskaitos info: gavėjas: LABDAROS IR PARAMOS FONDAS PILIETINĖS ATSAKOMYBĖS FONDAS, sąskaitos numeris: LT437300010124499170. Bandysiu susitarti, kad aukoti pinigus į Fondą būtų galima ir SMS. Tiems, kas pirmą kartą apie visa tai girdi, paaiškinu, kad Fondo pinigai atiteks tam, kas pateiks pakankamai įrodymų apie vandalą ar vandalus, atsakingus už Vilniaus terliojimą. „Solomonas“ čia gali būti bet kas, nebūtinai solomonus keverzojantis.
- Ar kas nors suteikė patikimos informacijos apie Solomono asmenį ir pretenduoja į premiją (jos dalį)?
- Info yra nemažai, nenoriu per daug plėstis. Info visokia - ir patikimai skambanti, ir nelabai. Rašo įvairūs žmonės, labai nemažai yra tikrai norinčių padėti. Viską perduodu policijai, bet su ištrintais vardais. Anonimiškumas garantuojamas, aš laikausi žodžio.
- Ar nebūtų tikslinga paskelbti akciją „Miestas prieš Solomoną“, kurios metu būtų uždažomi visi jo ir panašių į jį veikėjų palikti tagai?
- Čia iš esmės yra „zero tolerance“ politika. Aš - už. Tai labai brangus malonumas, bet pigesnis nei keista prabanga toleruoti solomonus.
Bet nepainiokim tiltų su miltais. Prevencijos su atsakomybe. Nepamirškim, kad už blogus darbus reikia atsakyti pagal įstatymus. Atlyginti žalą, beje, taip pat reikia. Štai, iš vieno straipsnio: „psichiatras Linas Slušnys mano, kad niekadėjo gaudymas neturi jokios prasmės, nes jau yra susidaręs nemažas jo pasekėjų būrys: paaugliai linkę mėgdžioti ir ieškoti maištaujančių augraftoritetų“. Psichiatras Linas Slušnys pamiršo pamanyti, kad daugybė suniokoto turto savininkų norėtų turėti savo žalas atlygintas. Tiesa? Būtent, kad ne melas. Psichiatras Linas Slušnys galėtų dar pamanyti, kad „niekadėjo gaudymas“ visada buvo, yra ir bus teisingas ir būtinas dalykas, jeigu norime, kad gėris nugalėtų blogį.
- Ką manai apie psichologų nuomonę, kuri teigia, kad tageriams viešumas - kaip dopingas, ir siūlo kovoti su jais tyliai?
- Nieko nemanau, man tai nelabai rūpi. Koks skirtumas, koks ten adrenalinas ar šlapimas trenkia į galvą kokiam solomonui ar anarchistui, kai jį gaudo? Koks mums skirtumas?
- Kaip manai, kokios kovos su sienų tepliotojais priemonės efektyviausios?
- Jau minėta nulinė tolerancija. Tiesa, tokia politika numato (bent jau Helsinkio atveju), kad grafičiai turi būti draudžiami VISUR, net ten, kur anksčiau miesto valdžia leido. Aš gi manau, kad kai kuriose vietose GALIMA leisti. Mes gi žinome, kad esama tiesiog pritrenkiančiai gražių darbų. Žinome, kad dauguma to pasaulio žmonių patys nekenčia solomonų. Be to, niekas neuždraus man, namo savininkui, leisti piešti ant mano sienos, jei piešinių turinys nieko nepažeidžia.
- Kokias išvadas apie mūsų visuomenę galima padaryti iš akcijos „Pagauti Solomoną“ eigos?
- Dar labai daug kalėjimiško mąstymo: gerus darbus darai - esi ožys. Ir vis dėlto matau, kad absoliuti dauguma žmonių yra už akciją.
- „Jis nori, jis bus (pagautas)” - DELFI sakei rugsėjo mėnesį, kai tik tik prasidėjo Solomono gaudynių istorija. Ar vis dar gali pasakyti tą patį?
- Be abejo. Tikrai taip.
Kalba, primygtiniu pašnekovo prašymu, netaisyta.