Eitynės baigėsi prie buvusių KGB rūmų sugiedojus valstybės himną. Čia žodis suteiktas ir vienos Vokietijos nacionalistų organizacijų nariui Mike Muller.
Eitynes lydėjo protestai
Eisenos dalyviai ant rankų mūvėjo vėliavų spalvos raiščius. Kolonos priekyje skustagalviai nešė transparantą su užrašu "Didžiuojuosi, jog esu lietuvis". Kituose eitynių dalyvių plakatuose puikavosi šūkiai "už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą", "Lietuva - Lietuvos vaikams".
Tarp žygiuojančiųjų buvo ir „skinais“ vadinamų skustagalvių, neonacių, kitų subkultūrų atstovų. Tarp žygio dalyvių buvo ir gana solidaus amžiaus žmonių.
Nemaža dalis eitynių dalyvių dėvėjo odines striukes, kareiviškus batus. Eitynėse žygiavo ir parlamentaras konservatorius-krikdemas Kazimieras Uoka.
Renginį dukart sutrikdė ant grindinio atsisėdę protestuotojai, tvirtinę, kad Lietuva priklauso ne tik lietuviams ir pasisakę "už laisvą Lietuvą". Policininkai protestuotojus palikti važiuojamąją prospekto dalį įkalbėjo gražiuoju.
Žygiuotojus prie Vyriausybės pasitiko Tolerantiško jaunimo asociacijos atstovai, laikę plakatus su užrašais „Ne nacizmui Lietuvoje!“.
Jaunuoliai buvo išskleidę ir seksualines mažumas vienijančią vaivorykštės spalvų vėliavą. Jie sakė palaikantys tautines mažumas ir eiseną palydėjo šūkiais "Lietuva - visiems jos gyventojams".
Prieš eitynių dalyvius protestavo ir Algirdo Paleckio vadovaujamo Socialistinio liaudies fronto atstovai. Jie parado dalyvius kaltino fašizmo garbinimu.
DELFI žiniomis, už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasipriešinimą pareigūnams sulaikyti du protestuotojai. Koloną lydėjo gausios policijos pajėgos.
Eitynėms dirigavo R.Čekutis
Žygiuotojus į eiseną rykiavo ir eitynėms vadovavo Lietuvių tautinio centro pirmininkas, buvęs Liberalų sąjūdžio parlamentarės Dalios Kuodytės padėjėjas Ričardas Čekutis. Jis savo pareigų Seime neteko, kai Vilniaus miesto rinkėjus savivaldos rinkimuose drauge su partija „Jaunoji Lietuva“ agitavo šūkiu „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“.
Beje, R. Čekutis dirba specialistu ryšiams su visuomene Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Pasak R. Čekučio, šūkį „Lietuva lietuviams“, dėl kurio Lietuvoje diskutuojama, dar XIX a. pabaigoje iškėlė himno autorius Vincas Kudirka ir apie tai galima paskaityti „Aušroje“.
„Mes liekame ištikimi mūsų himno autoriaus idealui, dėl to jį skanduojame“, - aiškino R. Čekutis. Jis citavo apygardos teismo sprendimą – esą prieš dvejus metus teismas išaiškino, kad šūkis nėra diskriminacinis ir tinkamas naudoti.
R. Čekutis paaiškino, kad nacionalistų organizacijos narys M. Muller su keliais draugais į Lietuvą atvyko palaikyti Kovo 11-osios patriotų eisenos.
Vasarį žygiavo Kaune
Leidimą rengti eitynes, kurias organizavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, išdavė Vilniaus miesto savivaldybė. Eitynių metu draustas eismas Gedimino prospektu iki J. Tumo-Vaižganto gatvės.
Kaune identiškos eitynės vyko vyko mažiau nei prieš mėnesį - vasario 16-ąją minint Valstybės atkūrimo dieną. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos surengtose eitynėse nebuvo apsieita ir be rasistinių išpuolių - skambėjo šūkiai „Lietuva – lietuviams!“, po renginio nukentėjo Pakistano pilietis.
Prieš penktadienį Vilniuje rengiamas eitynes Tolerantiško jaunimo asociacija išreiškė nuogąstavimą, kad po nacionalistiškai nusiteikusių grupių renginio gali būti išpuolių prieš užsieniečius, Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas.
DELFI primena, kad tautiškai nusiteikusių jėgų eitynės Kovo 11-ąją Vilniuje vyksta jau keletą metų. Labiausiai jos išgarsėjo 2008 m., kai eitynes Gedimino prospektu surengę skustagalviai nacionalistai, dar vadinami „skinais“, skandavo nacionalistinius bei rasistinius šūkius. 2009 m. eitynės praėjo be incidentų, tačiau pernai jose vėl skambėjo šūkiai „Lietuva lietuviams“.
Tokias akcijas ne kartą kritikavo žmogaus teisių gynėjai, užsienio valstybių ambasadoriai.