Nebeliko frontonų
Dar 2004 metais ekspertė Nijolė Lukšionytė atliko ekspertizę bei konstatavo, kad Laisvės alėjos 90-uoju numeriu pažymėtą pastatą galima rekonstruoti bei paaukštinti dviems aukštais. Taip pat konstatuota, kad pastato aukštis neturi viršyti 19 metrų.
Dabar N. Lukšionytė pripažįsta, kad ekspertizės išvadose įsivėlė klaida. Pastato, kuriame įsikurs viešbutis, aukštinimas paskaičiuotas nuo kraigo, kuris buvo apie 12,5 metrų aukštyje, o ne nuo karnizo. Tokiu būdu atsirado apie 4,5 metro paklaida.
Tačiau N. Lukšionytė atmeta priekaištus, kad tai turėjo lemiamos reikšmės.
„Tai tik iš konteksto ištraukti skaičiai“, - sako specialistė.
Komisijos nariams taip pat įtarimą sukėlė teiginys, kad pastatą galima „paaukštinti dviem aukštais“, o ne konkrečiu metrų skaičiumi.
Šiuo metu XIX amžiaus pabaigoje pastatyto, o dabar rekonstruoto pastato aukštis siekia 16,08 metro, o su pagalbinėmis patalpomis, kurios šiek tiek patrauktos nuo pagrindinio fasado ir nėra labai pastebimos – apie 18 metrų.
Ekspertė savo išvadose teigė, kad reikia išsaugoti pastato fasadus bei frontonus, o antstatas turi derėti su senuoju pastatu. Toks projektas ir buvo suderintas. Tačiau šiandien frontonų nebėra, o „stiklainiu“ pramintas antstatas kelias aršias diskusijas.
Statybininkai tikino, kad rekonstruojant pastatą frontonai buvo kritinės būklės ir teko juos nugriauti. Netrukus buvo duotas ir leidimas griovimo darbams. Tačiau komisijos narių neįtikino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovės Irenos Vaškelienės teiginiai, kad frontonai buvo tokios prastos būklės, kad jų nebebuvo įmanoma išsaugoti. Be to konstatuota, kad frontonų būklė pablogėjo rekonstrukcijos metu.
Be to, jau dabar aišku, kad iškilusio pastato aukštis visu pusmetriu viršija patvirtintame projekte numatytus rodiklius.
Šešėlis – ant dviejų valdininkų
Laikinajai komisijai vadovaujantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis gana kategoriškai teigia, kad už akis badančio pastato rekonstrukciją tiesiogiai atsakingi I. Vaškelienė ir Kauno savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
„Būtent jie pirmieji turėjo pasakyti, kad tokio pastato, tokios mišrainės, Kaune neturi būti. Tokios rekonstrukcijos neturi tapti papročiu ir įprastu reiškiniu. Tai neturi būti toleruojama“, - sako A. Degutis. Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas taip pat neatmeta, kad atlikus tyrimą šie valdininkai gali prarasti darbą.
Kol kas lieka neaiškus ir pačio pastato likimas.
„Geriau būtų, kad tokio pastato nebūtų, tačiau žiūrėsime, kaip pavyks šį klausimą išspręsti“, - sako A. Degutis.
Kitas komisijos posėdis numatytas kovo 30-ąją. Šiame posėdyje turėtų dalyvauti ir projektą palaiminę Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai. Bet kokiu atveju, KAUET žodis buvo tik patariamasis.
Kovo pabaigoje prieš komisiją turėtų stoti ir projekto autorius Virginijus Juozaitis, kuris buvo kviečiamas, tačiau neatvyko į antradienio posėdį. Savo žodį turėtų tarti ir pastato savininkai, kurie antradienį negalėjo dalyvauti posėdyje dėl išvykos į užsienį ir apie tai informavo komisiją.