„Sodra“ nesugebėjo paaiškinti, kaip bus taikoma nauja pašalpų skyrimo tvarka
Viename Lietuvos mieste gyvenanti Lina (vardas pakeistas – DELFI) nusprendė atsisakyti nėštumo ir gimdymo atostogų, nes iš valdininkų nesulaukė tikslaus paaiškinimo, kaip bus taikoma naujoji motinystės pašalpų tvarka, kuri įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.
Šeimai yra labai svarbios pajamos, todėl naujoji pašalpų tvarka, pagal kurią antrais metais mokama vos 40 proc. buvusio uždarbio, jos netenkina, todėl moteris svarstė galimybę antrais vaiko priežiūros metais dirbti. Juolab kad pagal naujus teisės aktus tai bus galima daryti, skirtingai nei dabar, neprarandant teisės į pašalpą. Tačiau kai ji ėmė tikslintis sąlygas, paaiškėjo, kad dar nėra įstatymą lydinčių teisės aktų, kurie apibrėžtų, ar gali moteris dirbti visą dieną, ar ji galės pateisinti pravaikštas, jei jos vaikas susirgs bei teks jį slaugyti, bei kitų svarbių dalykų.
„Sodros“ teritorinio skyriaus darbuotojai man negalėjo pasakyti, ar aš turėsiu teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą, jei vaikas susirgs. Kadangi viskas dar neaišku, nusprendėme, kad iki gimdymo aš dirbsiu, prieš pat gimdymą išnaudosiu kasmetines atostogas, o vaiko priežiūros atostogų išeisiu pagal seną įstatymą, kurio taikymo tvarka yra bent jau aiški“, - pasakojo pašnekovė.
Tačiau taip atsitiko, kad 31-mą nėštumo savaitę dėl įtariamų nėštumo komplikacijų moteris atsidūrė ligoninėje. Viskas baigėsi gerai, tačiau išeidama ji gavo ne nedarbingumo pažymėjimą, kaip tikėjosi, bet pažymą, kuri tik pateisina jos pravaikštas darbe.
„Ligoninėje man paaiškino, kad nėščiai moteriai jie negali išrašyti nedarbingumo pažymėjimo, nes jau ir taip turi būti mokama su nėštumu susijusi pašalpa. Kai bandžiau apie tai teirautis „Sodroje“, buvau apkaltinta, kad iš vaikų dabar moterys daro verslą, ne taip, kaip seniau – tuomet jos tikrai neskaičiuodavo, kaip dabartinės moterys. Tačiau po kelių dienų tą nedarbingumo pažymėjimą galiausiai gavau, tačiau labai sunerimau dėl savo socialinių garantijų ir pradėjau aiškintis plačiau“, - savo istoriją tęsė moteris.
Iki 30 savaičių nėštumo komplikacijos yra liga, po 30 savaičių – nebe?
Galimybę, kad nėščios moterys turi teisę atsisakyti nėštumo ir gimdymo atostogų ir iškart po gimdymo išeiti vaiko priežiūros atostogų, prieš keletą mėnesių patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nurodydama, kad šios atostogos yra teisė, o ne pareiga. Ne viena moteris šia galimybe pasinaudojo, kad spėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų, pagal seną tvarką, kai pirmaisiais metais kompensuojama 90 proc., o antraisiais metais – 75 proc. buvusio uždarbio. Tačiau kaip elgtis, jei nėščia moteris susirgs, nebuvo apgalvota.
Po sumaišties, kilusios „Sodros“ teritorinėje kasoje dėl moters atveju, tarnautojai nusprendė prašyti įstatymų rengėjų pagalbos. Kaip teigiama moteriai persiųstame „Sodros“ rašte, pasirašytame „Sodros“ direktoriaus pavaduotojo Ričardo Kaminsko, „pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai moterys, suėjus 30 nėštumo savaičių, atsisakiusios nėštumo ir gimdymo atostogų, dėl gręsiančio priešlaikinio gimdymo ar kitų sveikatos problemų reikalauja, kad būtų išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir skiriama ligos pažyma“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atsakyme patvirtinama, kad galiojantys teisės aktai suteikia teisę, bet ne pareigą naudotis nėštumo ir gimdymo atostogomis, tačiau dėl to paties draudiminio įvykio – nėštumo, alternatyvos pasirinkti gauti motinystės pašalpą ar ligos pašalpą, nenumatyta.
„Atkreipiame dėmesį, kad nėštumas nelaikytinas liga, o nėštumo ir gimdymo atostogomis siekiama apsaugoti būsimos mamos ir jos kūdikio sveikatą. Tad manome, kad tais atvejais, kai medicininiuose dokumentuose yra pažymėta, kad moteris atsisakė jai išduodamo nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, iki gimdymo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu turėtų būti išduodama medicininė pažyma, pateisinanti nebuvo darbe priežastį“, - aiškiai teigiama socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino pasirašytame rašte.
Taigi moteriai, kuri paskutinėje nėštumo dekadoje atsidurs ligoninėje, teks spręsti – tenkintis nebuvimą darbe pateisinančia pažyma ar prašyti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo. Tokiu atveju vaiko priežiūros atostogos nusikeltų dar 126 dienoms.
„Ar tai reiškia, kad jei moteris atsigula į ligoninę iki 30-tos nėštumo savaitės, ji laikoma sergančia, o po 30-tos savaitės – jau ne? Dirbdama mokesčius valstybei aš ir toliau moku, tačiau pasinaudoti visomis mokesčių mokėtojams priklausomomis socialinėmis garantijomis negaliu“, - piktinosi besilaukianti mama.
Po tokio atsakymo Lina jau buvo susitaikiusi su mintimi, kad gautos ligos pašalpos neteks. Dėl to ji nesidžiaugė, tačiau gautas teigiamas atsakymas iš „Sodros“ ją dar labiau papiktino. Elektroniame laiške buvo teigiama, kad jai nedarbingumo pažymėjimas išduotas ir pašalpa už prarastą darbo užmokestį išmokėta iki išaiškinimo, todėl rašto nuostatos jai nebus taikomos. Anot pašnekovės, susidaro įspūdis, kad gyvename valstybėje, kurios įstatymai tokie netikslūs, kad vienoks ar kitoks sprendimas pradeda priklausyti nuo paprastų tarnautojų nuomonės ar geranoriškumo.
Dar nėra žinoma, kokiu krūviu bus leidžiama moterims dirbti
Tiesa, liko neaišku, ar tik ta moteris, kuri turės nėštumo, kuris „nėra liga“, komplikacijų, netenka socialinių garantijų ligos atveju. Pavyzdžiui, gripas ir daugelis kitų ligų su nėštumu neturi nieko bendra. Kaip tuomet?
„Visų pirma norime pabrėžti, kad besilaukianti moteris turi rūpintis savo ir kūdikio sveikata, tam yra ir skirtos nėštumo ir gimdymo atostogos. Šiuo atveju turime situaciją, kai moteris savo valia atsisako šio pažymėjimo ar praneša darbdaviui, kad juo nesinaudos, jei jis buvo išduotas, ir neina nėštumo ir gimdymo atostogų tam, kad galėtų nuo kūdikio gimimo dienos išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tačiau gydytojo yra fiksuotas draudiminis atvejis – 30 ir daugiau savaičių nėštumas, o dviejų draudiminių įvykių atveju (nėštumas ir liga) atsižvelgiama į pirmojo faktą, nepaisant to, kad moteris pati atsisakė gauti motinystės pašalpą.
Todėl laikinojo nedarbingumo laikotarpiu gydytojas išduoda medicininę pažymą, kuri nėra pagrindas mokėti ligos pašalpą, tačiau pateisina nebuvimą darbe. Čia neturi reikšmės, ar liga susijusi su nėštumu. Reikėtų pažymėti, kad, nepaisant to, ar moteris dirba, ar pasiėmusi ilgas nemokamas atostogas, ar išvis nedirba, 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo valstybė ją draudžia privalomuoju sveikatos draudimu. Taigi ji turi gauti visą medicininę pagalbą, kurios reikia“, - plačiau DELFI paaiškino SADM.
Tuo tarpu nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliosiančios naujos pašalpų skyrimo tvarkos, negalėjo pakomentuoti nei „Sodros“, nei SADM atstovai. Mat iki šiol nėra Vyriausybės patvirtintų Ligos ir motinystės pašalpų mokėjimo nuostatų, kurios ir turėtų apibrėžti, ar bus leidžiama moteriai, esančiai motinystės (tėvystės) atostogose dirbti visą dieną, koks bus leidžiamas pašalpos ir papildomų pinigų santykius, pagaliau, ar moteris galės pati prižiūrėti vaiką, jam susirgus.
„Tai bus apspręsta tikslinamuose Ligos ir motinystės pašalpų nuostatuose. Tikimės, kad tai įvyks kuo greičiau. Ministerija ragina „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojus būsimoms mamoms iš anksto paaiškinti visus susijusius su šia tema dalykus, kad joms kuo mažiau būtų neaiškumų ir problemų“, - rašoma SADM atsakyme.