2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 610,7 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t. y. kas penktas gyventojas buvo vaikas. Nuo 2005 m. pradžios vaikų skaičius sumažėjo 135,6 tūkst., arba 18,2 procento.
2011 m. pradžioje buvo 313,1 tūkst. berniukų ir 297,6 tūkst. mergaičių, t. y. berniukų buvo 15,5 tūkst. daugiau negu mergaičių. Nuo 2005 metų pradžios berniukų sumažėjo 69,2 tūkst., mergaičių – 66,4 tūkst.
2010 m. gimusiems berniukams dažniausiai buvo suteikiami šie vardai – Matas, Nojus, Lukas, Dovydas, mergaitėms – Emilija, Gabija, Ugnė, Austėja.
Gimė 1.1 tūkst. mažiau
2010 m. gimė 35,6 tūkst. kūdikių, tai 1,1 tūkst. mažiau negu 2009 m. Penkerius metus (2005–2009 m.) didėjęs gimstamumas pernai sumažėjo. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 8,9 gimusiojo 2005 m. iki 11-os 2009 m., o 2010 m. sumažėjo iki 10,8.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2009 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse 1000 gyventojų teko vidutiniškai 10,7 gimusiojo. Daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Airijoje (16,7), Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 12,8), mažiausiai – Vokietijoje (8,1), Austrijoje (9,1), Portugalijoje (9,4).
Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2010 m. buvo 1,55 (2005 m. – 1,27).
Didžiausias suminis gimstamumo rodiklis 2009 m. buvo Airijoje (2,07), Prancūzijoje (2,00), Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 1,94), Suomijoje (1,86), Belgijoje ir Danijoje (po 1,84), mažiausias – Latvijoje (1,31), Vengrijoje ir Portugalijoje (po 1,32), Vokietijoje (1,36), Rumunijoje (1,38), Austrijoje (1,39).
Sumažėjo pirmųjų vaikų dalis bendrame gimusiųjų skaičiuje, o atitinkamai antrųjų dalis – padidėjo. 2010 m. pirmieji vaikai sudarė pusę (48,4 proc.) visų gimusiųjų (2005 m. – 49,5 proc.), antrieji – 37,1 procento (2005 m. – 33,9 proc.). Trečiais ir paskesniais šeimoje gimusių vaikų dalis sumažėjo nuo 16,7 procento 2005 m. iki 14,5 procento 2010 m.