Vienas jų numato miesto plėtrą praktiškai visomis kryptimis, antras apibrėžia centrinėje dalyje koncentruotą plėtros modelį su naujais Ukmergės kryptimi išsidėsčiusiais centrais, apimant ir Pilaitę. Trečiajame variante numatoma miesto plėtra neužstatytų teritorijų sąskaita, tarp jų – ir Minsko kryptimi.
“Svarbiausia naujiena – tęstinumas, darniosios plėtros principų išsaugojimas”, - komentuodamas Bendrąjį planą sakė Mindaugas Pakalnis, savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas ir projekto vadovas.
Pasak M. Pakalnio, įvertintas šių koncepcijų poveikis aplinkai ir miesto struktūrai, apsvarstyta, kaip tai veikia gyvenimo kokybę sostinėje.
Jis teigia, kad galutinė Bendrojo plano versija bus teikiama aprobuoti miesto tarybai, ir tik tada bus pereita prie konkretizavimo – paaiškės, kas su kokiomis teritorijomis atsitiks.
“Miestas gyveno ir gyvens, statybiniai procesai mieste vyko ir vyks, mūsų tikslas – juos sutvarkyti ir reglamentuoti. Tai ir įvardyta plane – skirtingoms zonoms nustatyti skirtingi tvarkymo principai”, - Bendrojo plano reikšmę apibūdina projekto vadovas.
Sostinės vizijose – ir tramvajus
“Tramvajus yra vienas iš prioritetinių miesto viešosios infrastruktūros vystymo dalykų”, - užtikrina M. Pakalnis. Anot jo, tai susiję su darniąja plėtra ir papildoma galimybe vilniečiams naudotis viešuoju transportu bei kamščių mažinimu.
Jis pridūrė, jog greito susisiekimo gatvių sistema mieste išliks, o periferinėse zonoje reikės vystyti susisiekimo sistemą.
“Norisi pasidžiaugti diskusija, kuri vyksta, kad pagaliau sulaukėm dėmesio”, - sakė M. Pakalnis. Anot jo, dabar labiau kalbama apie miesto principus - kokios sostinės norime, į kurią pusę reikia vystyti. Viešų svarstymų etapas vyks ištisus metus.
“Vilniaus vidinė plėtra pirmiausia bus orientuojama į neefektyviai naudojamų teritorijų perstatymą – mieste yra 500 ha teritorijų pramonių zonų, kurioms mieste ne vieta - jose galima gyvenamųjų teritorijų plėtra”, - įsitikinęs M. Pakalnis.
Užklaustas apie miesto žaliųjų zonų likimą, M. Pakalnis aiškina, kad Bendrajame plane žaliosios miesto teritorijos konkrečiai įvardytos, ir plėtra jose neturėtų būti vykdoma.
Numatomas naujas kelias į Kauną
Numatomas ir susisiekimo gerinimas su Kaunu – svarstoma naujo į(iš)važiavimo iš Kauno pusės idėja. Tokiu būdu Narbuto gatvės tęsiniu pro Pilaitę būtų galima patekti į Kauno plentą. Taip esą nebūtų reikalo važiuoti Savanorių prospektu.
Architektas aiškina, kad sudarant Vilniaus miesto Bendrąjį planą remtasi Vienos, Rygos ir Hanoverio miestų patirtimi.
“Vilnius yra unikalus, duok Dieve, kad toks ir išliktų, mes turime jo savitumą atrasti ir paryškinti”, - įsirikinęs projekto vadovas.
Pirmasis miesto Bendrasis planas po Nepriklausomybės paskelbimo įsigaliojo 1999 metais. Jo įgyvendinimą žymi ir atgaivintas Senamiestis, miesto centro plėtra dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospektas, Mindaugo tiltas, pradėti statyti svarbūs miestui apvažiavimai, kylantys nauji gyvenamųjų namų kvartalai, verslo, pramogų ir paslaugų centrai.
Atsižvelgdami į pasikeitusią aplinką, naujo Bendrojo plano kūrėjai tobulina pirmojo plano koncepcijas.