Kaip sudominti turistus?
Didžiosios Britanijos spaudoje kelionių mėgėjams vis dar siūloma vienu šūviu nušauti tris zuikius – apkeliauti visas tris Baltijos šalis iš karto. Lietuva, Latvija ir Estija pristatomos kaip „Baltic countries“, su panašia istorija, kultūra, gamta, žmonėmis. „Britai vis dar mano, kad puikiausios atostogos yra tada,kai apkeliauji Lietuvą, Latviją, Estiją vieno vizito metu. Tačiau maloniausi įspūdžiai lieka neskubant ir pamažu susipažįstant su šalimi. Nepamirštamai kelionei kartais užtenka vieno miesto“, - teigė N. Tayloras, „Bradt“ gido apie Lietuvos sostinę pristatymo Lietuvos ambasadoje Londone metu.
Atrodo dėmesio nevertas įvykis – dar vienas informacinis leidinys apie Lietuvą, kuris vargu ar gali pagelbėti turizmo augimui šalyje, o su juo ir gerėjančiai ekonomikai. „Gali, - sako N. Tayloras. – Svarbiausia – mokėti pateikti šalį, sudominti užsieniečius, ko labai pasigendu Lietuvoje“.
Rašytojo teigimu, turizmo verslo vystymuisi Lietuvoje trūksta atsakingų žmonių išmanymo apie svetimų šalių rinką: „Negalima taip pat Lietuvos pristatyti amerikiečiams ir britams. Net anglų kalba šiose šalyse skirtinga. Kas amerikiečiui priimtina, britui atrodo nepadoru ir gėdinga. Kas įdomu vokiečiams, nebūtinai įdomu prancūzams“.
N. Tayloras Lietuvoje lankosi jau nuo 1992 m., tad ir jam teko susidurti su juoką keliančiais angliškais užrašais restoranuose, viešbučiuose, klubuose. „Vienas neteisingas žodis sugadina teksto turinį. O juk taip paprasta anglo paklausti, ar jam šis sakinys atrodo teisingai“, - juokiasi jis.
Paslaptingoji rašytoja ir guvus meras
„City break“ (poilsis nuo miesto) – taip D. Britanijoje vadinamos vis labiau populiarėjančios savaitgalio kelionės. Naujasis „Bratd“ vadovas apie Vilnių skirtas britams, norintiems bent savaitgaliui nuvykti į dar nepažįstamą šalį.
Atvertę pirmąjį, „Vilnius with Kaunas“ gido puslapį, turistai pamatys lietuviškų troleibusų linijas išraižytas britams gerai pažįstamomis spalvomis – raudona, žalia, geltona, mėlyna, žydra, pilka, rožine ir oranžine. Tokios spalvos Londone naudojamos žymėti požeminių traukinių eismą.
256 puslapių, 6.99 svarus kainuojančiame kelionių vadove turistai neras gausybės informacijos apie Lietuvos istoriją, žymias datas, vietas, garsius žmones. Autorius sako vengęs daug skaudžių Lietuvai datų ir istorinių faktų: „Žmonės važiuoja pailsėti, tad kam atbaidyti juos graudžiom istorijom. O ir lietuviškos pavardės jiems sunkios ir nesuprantamos“.
Knygoje aprašoma tik Vilniui svarbiausia istorija. Didesnis dėmesys skirtas sostinės merui Artūrui Zuokui ir rašytojai Jurgai Ivanauskaitei. A. Zuokas turistams pristatomas kaip jaunatviškumu ir energija trykštantis politikas.
„Klaidinga manyti, kad Lietuvos sostinės augimas priklauso nuo vieno žmogaus. Tačiau 2000 m. meru išrinktas A. Zuokas pasiryžęs prikelti miegantį miestą ir paversti jį labiausiai technologiškai, kultūriškai ir ekonomiškai pažengusiu Baltijos regionu“, - rašoma gide.
Paslaptinga ir egzotiška Vilniaus literatūros atstove knygoje vadinama J. Ivanauskaitė : „Rašytoją ypač mėgsta žurnalistai. Kur bebūtų – turguje ar knygos pristatyme - jos makiažas ekstravagantiškas, o apranga dvelkia tolimųjų rytų šalimis“.
Stereotipas apie blondines
„Viešnagės Lietuvoje metu vakare nutariau išeiti pasilinksminti. Gatvėje sutikau užsienio pilietį su dviem gražuolėm ilgakojėmis blondinėmis. Jo ir paklausiau, kur geriausia praleisti laiką. Manau, tai geriau, nei bet koks kelionių gidas“, - „Vilnius with Kaunas“ pristatymo metu nuskambėjo angliška replika iš salėje susirinkusiųjų tarpo.
Pasigirdo šnibždesys, jog stereotipas apie Lietuvą, kaip gražių šviesiaplaukių merginų kraštą, dar tebegyvas. Naujajame leidinyje apie Vilnių bei Kauną rašoma, kaip Kaune esanti Laisvės alėja atrodė dar 1920 m. Šalia skustagalvių, kunigų, barzdotų rusų, išblyškusių žydų minimos ir tipiškos lietuvaitės – šviesiaplaukės ir mėlynakės.
„Iš tikrųjų merginos Lietuvoje gražios. Tačiau nemanau, kad tik jos traukia turistus į šalį. Skiriasi ir keliautojų tikslai. Galbūt yra atvažiuojančių į šalį susipažinti ar susirasti gyvenimo draugių ar draugų. Bet man stereotipas apie Lietuvą, kaip blondinių šalį, nepriimtinas. Yra kitų dalykų, kuriais galima didžiuotis“, - „Londono žinioms“ sakė N. Tayloras.
Muziejai – ne lankytojams
Kaip sako N. Tayloras, naujajame vadove – 10 procentų kritikos ir 90 teigiamos, kruopščiai atrinktos informacijos. Ypač kritiškai autorius kalba apie Lietuvos muziejus, kurie, toli gražu, nevilioja turistų, bet atbaido juos.
„Lietuvos muziejuose tiek visokiausių įdomybių, kurios taip nesumaniai pateikiamos. Kartą su būriu turistų užsukome į vieną muziejų jau po pietų. Buvome stumte išstumti pro duris lygiai penktą valandą. Darbuotojai tik išloštų maloniai elgdamiesi su lankytojais, ypač užsienio turistais. Juk svečiai norėtų ir lietuviškų dirbinių įsigyti. Muziejai Lietuvoje nemoka siūlyti savęs“, - sako Lietuvos muziejais nusivylęs rašytojas. Kad muziejų darbo laikas patogesnis darbuotojams nei turistams, autorius pabrėžia ir Kelionių vadove „Vilnius with Kaunas“.
Nors kelionių vadovas daugiausiai skirtas Vilniui ir jo apylinkėms, keliolikoje puslapių aprašomos ir žymiausios Kauno vietos. N. Tayloras mano, jog visai be reikalo Kaunas yra turistų pamirštas miestas. „Tikriausiai kalti miesto vadovai, kad nesugeba sudominti keliautojų, nes pamatyti Kaune tikrai yra ką“, - sako jis. Rašytojas pridūrė, kad ateityje planuojama išleisti ir atskirą kelionių vadovą, skirtą Kaunui.
Mėgstantiems faktus
„Bradt“, „Lonely Planet“, „Berlitz“, „Footprint“, „Rough Guides“, „DK“, „Time Out“ — tai leidyklų, leidžiančių populiarius turistinius vadovus, pavadinimai. Šie didieji leidybos verslo rykliai turi savo atstovybes daugelyje pasaulio valstybių — JAV, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir kitur. Čia dirbantys rašytojai ar žurnalistai keliauja po pasaulį ir pateikia įvairią informaciją apie aplankytas vietas, formuoja apie jas nuomonę ir rekomenduoja, kurias iš jų tikrai verta aplankyti, o kurias - aplenkti.
1997 m. rugsėjį pasirodė pirmasis „Lonely Planet“ leidyklos vadovas „Estija, Latvija ir Lietuva“ (Estonia, Latvia & Lithuania). 2000 m. rugpjūtį pasirodė antrasis šios leidyklos vadovo tokiu pat pavadinimu leidimas. Lietuvai turistiniame žinyne - 106 puslapiai, suskirstyti į keturis skyrius: Vilnius, Rytų ir Pietų Lietuva, Centrinė Lietuva ir Vakarų Lietuva.
2004 m. balandžio mėnesį leidyklos „Rough Guides“ išleistame vadove „Gidas Baltijos valstybėms - Estijai, Latvijai ir Lietuvai“ (The rough guide to The Baltic states Estonia, Latvia & Lithuania) teigiama, kad visko negalima pamatyti, todėl išskirta 30 verčiausių dėmesio dalykų (30 things not to miss). Lietuvos aprašymui skirta 132 puslapiai — tai trys skyriai: Vilnius ir apylinkės, Rytų ir Vidurio Lietuva bei Vakarų Lietuva. Daugiausiai dėmesio Lietuvai skyrė „Bradt“ leidykla, dar 1995 m. išleidusi pirmą kelionių vadovą „Lietuva. Bradt kelionių vadovas“ (Lithuania. The Bradt Travel Guide). Leidinyje galima rasti pagrindinę informaciją apie Lietuvos geografinę padėtį, gamtą, ekonomiką, istoriją, etnines grupes, religiją, kalbą, papročius, šventes, folklorą, muziką, liaudies meną, dailę, architektūrą ir literatūrą. Taip pat pateikiami užsienio valstybių ambasadų adresai, muitinės informacija, būdai, kaip galima atvykti į Lietuvą ir joje keliauti, informacija apie valiutą, viešbučius, maistą ir gėrimus, žiniasklaidą, žemėlapius, suvenyrus, sportą, etiketą, arbatpinigius, viešuosius tualetus.