Apie savo atsistatydinimą jis informavo Kultūros paveldo departamentą (KPD).
„Principinės nuostatos, kas yra mūsų kultūros paveldas, tarp manęs ir kitų tarybos narių kardinaliai išsiskyrė. Kodėl aš turiu vadovauti tarybos nariams, kurie galvoja visiškai kitaip nei aš? Vertybiniai dalykai šiuo atveju yra labai svarbūs. Aš buvau Vertinimo tarybos pirmininkas, jos narys. Jei mūsų nuomonės visiškai skiriasi, bet KPD jų mintys tinka, tai tegul ir dirba jie, o ne aš“, – savo sprendimą aiškino R. Pakalnis.
Už Žaliojo tilto skulptūrų išsaugojimą pasisakė 7 iš 10 tarybos narių. Anot jų, nukelti skulptūras, ar ne yra politinis, o ne kultūrinis sprendimas. Tačiau R. Pakalnis įtaria, kad tai – paprasčiausias susivienijimas.
„Aš netikėjau, kad jie balsuos vienbalsiai, tačiau puikiai atsimenu, kaip sunkiai mums pavyko įrašyti Baltijos kelio faktą į kultūros paveldo registrą. Vadinasi, simptomų dėl tokių jų vertybių buvo. Mano vertybės yra šiek tiek geriau orientuotos, nes turiu nemažai asmeninės patirties. Pavyzdžiui, Utenoje, prie Dauniškių ežero, yra partizanų kapai. Ten guli 4 mano dėdės ir vienas pusbrolis. Jau vien jų atminimas mane įpareigoja elgtis taip, kaip pasielgiau vakar“, – patikino jis.
Kovo mėnesį baigiasi dabar esančios vertinimo komisijos kadenciją, tad R. Pakalnis tikisi, kad naujai atėję žmonės priims kitokius sprendimus.
DELFI primena, kad antradienį įvykusiame Vertinimo komisijos posėdyje buvo sprendžiama, ar panaikinti teisinę Žaliojo tilto skulptūrų apsaugą. Komisijos nariams tam pritarus skulptūras būtų galima nukelti. Deja, septyni iš dešimties tarybos narių balsavo prieš šį sprendimą.
Tiesa, KPD direktorė Diana Varnaitė teigė neigiamai vertinanti tarybos sprendimą ir žadėjo ieškoti naujų būdų išbraukti skulptūras iš Kultūros paveldo registro. Ji mano, kad skulptūros nuo tilto turėtų būti nuimtos.
KPD Vilniaus teritorinis skyrius Vilniaus savivaldybės prašymu pernai yra išdavęs leidimą laikinai nuimti skulptūras nuo tilto, kad jas būtų galima restauruoti, su sąlyga, jog skulptūros vėliau būtų grąžintos.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.