Vilniaus meras DELFI teigė jau buriantis verslininkus, kurie sutiktų prisidėti prie salos nupirkimo. Tam reikėtų apie 7 mln. eurų (apie 24 mln. Lt) – esą pakaktų šešių dešimčių drąsių ir turtingų žmonių, kurie ryžtųsi „susimesti“ po 100 tūkst. eurų ar daugiau. Be to, jeigu šios salos savo žinion nenorės perimti Vyriausybė, tą mielai padarytų sostinės valdžia.

Tuo tarpu premjero patarėjas Mykolas Majauskas A. Zuokui siūlo, užuot žvalgiusis salų rinkoje, spręsti Vilniaus finansines problemas. O Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, buvęs A. Zuoko politinis bendražygis Kęstutis Glaveckas idėją vertina kaip perspektyvią. Tiesa, ne ekonomikai, o dar vienai „Šnobelio premijai“.

Mero pomėgis – stebėti parduodamas salas

„Nesu buvęs toje saloje. Apskritai Graikijoje nesu buvęs gyvenime. Labai sudėtinga rasti Europos Sąjungoje didelę salą. Mažų salų yra. O didelių salų nėra arba jos yra daug brangesnės“, - sprendimą Lietuvai siūlyti būtent Graikijos Oksėjos salą DELFI aiškino A. Zuokas.

„Šitos salos privalumai – visi, kokius galima rasti. Tai yra arti žemės, kontinento. Aplinkui yra oro uostai. Sąlyginai tikrai gera kaina, pagal dydį. Plius yra didelės įlankos, kur be problemų būtų galima pastatyti Klaipėdos jachtų klubo žiemos filialą, kitoje įlankoje galima formuoti miesto gyvenvietę, keltų linijos priplaukimą ir visa kita“, - pirkinio privalumus vardijo sostinės galva.

Meras teigė šiuo metu palaikantis ryšį su salos savininko atstovu. Kas tas turtuolis, kurio pirkinį galėtų įsigyti Lietuva, A. Zuokas nežino.

„Yra jos privatus savininkas, kuris ją parduoda. Mano siūlymas – rinkti grupę žmonių, įmonių arba privačių, kurie, pavyzdžiui, po 100 tūkst. eurų vidutiniškai susidėtų. Reikėtų kokių 60 žmonių. Mes tada salą registruotume. Ne visiškai tiesmukai, bet būtų perduota Vyriausybei ir tai taptų 22-ąją Vilniaus miesto seniūnija. Kas yra savininkas – nežinau. Atstovai, kurie pardavinėja, nėra jo įvardiję“, - tęsė pašnekovas.

Paklaustas, kaip sužinojo apie ant prekystalio gulinčią salą, A.Zuokas teigė stebintis parduodamų salų rinką. Tiesa, nuosavos salos meras pirkti neketina – labai savotišką nekilnojamojo turto sektoriaus dalį jis stebi savo malonumui.

Pašnekovas pridūrė, kad apie salą šiltesniame pasaulio kampelyje kalbėjo ne tik mokslininkas Kazys Pakštas, bet ir vienas „Fluxus“ judėjimo įkūrėjų Jurgis Mačiūnas.

„Man patinka ir imponuoja K. Pakšto idėjos, kurios buvo praeito šimtmečiu pradžioje. Taip pat nereikia užmiršti, kad J. Mačiūnas taip pat yra turėjęs idėją pirkti salą Bahamose (Karibų jūroje – DELFI), kur persikeltų „Fluxus“ bendruomenė. Taigi man patinka tokios idėjos. O kita vertus – aš matau labai racionalų grūdą šitoje iniciatyvoje“, - tęsė politikas.

Ieško dosnių verslininkų

Pasak Vilniaus vadovo, tarp verslininkų jau yra norinčių prisidėti prie salos, kurią norima perkrikštyti Dausuvos vardu, pirkimo. „Jeigu rimtai užsiimti šituo projektu, neabejoju, kad jį būtų galima be problemų įgyvendinti“, - pridūrė A. Zuokas.

Meras taip pat pažymėjo, kad salą įsigijusi Lietuva leistų savo verslininkams pretenduoti į Graikijos verslo projektams skiriamą ES paramą. Esą tai niekuo nesiskirtų nuo, pavyzdžiui, danų verslininkų, kurie Lietuvoje su europinėmis lėšomis plėtoja kiaulininkystės verslą.

Jei neims Vyriausybė – ims Vilnius

A. Zuokas tikino, kad Lietuvai atsiveria didžiulės galimybės. Pradedant verslo plėtros perspektyvomis ir baigiant tuo, jog Lietuvos turistai, gavę Dausuvą, mažiau keliautų po svečias šalis ir daugiau atostogų pinigų išleistų Lietuvos teritorijoje.

„Reikia tiesiog fantazijos ir šiek tiek gerų idėjų supratimo. Kad jie sutiktų įregistruoti minėtą salą – netiesiogiai, nes tiesiogiai ji negalės tapti Lietuvos Respublikos nuosavybe. Bet kad Vyriausybė šitame procese dalyvautų“, - su Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetu siejamomis viltimis dalijosi A. Zuokas.

Bet jeigu Vyriausybė nenorės priglobti Oksėjos-Dausuvos, tą esą mielai padarys Vilnius. „Nieko tokio. Tada Vilniaus miesto savivaldybė galėtų turėti 22-ąją seniūniją tiesiogiai“, - sakė A. Zuokas.

K. Glaveckas: idėja verta „Šnobelio premijos“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas DELFI teigė, jog prie Lietuvos prijungta sala Viduržemio jūroje padėtų daliai gyventojų palengvinti naštą, kuri juos kasmet prislegia per šildymo sezoną. Tačiau A. Zuoko idėja, parlamentaro manymu, neverta rimtesnio svarstymo.

„Skelbkim ten Zuoko respubliką. A. Zuokas turi gerų idėjų. Aš manau, kad „Šnobelį“ dar vieną galima gauti. Pagiriamasis žodis tam žmogui“, - ironizavo K. Glaveckas. DELFI primena, kad pirmąją Antinobelio premiją A. Zuokas gavo už pervažiavimą šarvuočiu per ant dviračių tako pastatytą mašiną. Vilniaus meras – ne pirmas „Šnobelio“ laureatas iš Lietuvos, bet dar nė vienas lietuvis nėra šios premijos gavęs du kartus.

Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog A. Zuokas neatsakė į vieną labai svarbų klausimą – ar būsimojoje Dausuvos saloje yra gėlo vandens. „Apie trečdalį sakų Graikijoje, išskyrus lietaus vandenį, gėlo vandens neturi. O kadangi ten yra gana sausas klimatas, lietaus vandeniu galima patenkinti tik apie penktadalį viso poreikio“, - aiškino K. Glaveckas.

M. Majauskas: geras pokštas

Premjero patarėjas M. Majauskas DELFI teigė nevertinantis A. Zuoko pasiūlymo rimtai.

„Vertinu gerą humoro jausmą. Tačiau nereikia slėptis už jo nuo Vilnių slegiančių finansinių problemų. Turiu labai rimtų abejonių, ar merui pavyks jas išspręsti“, - sakė A. Kubiliaus komandos narys.

Jis pridūrė Vilniuje matantis didelių problemų, tame tarpe – ir mero kompetencijoje. „Manau, kad problemas reikėtų pradėti spręsti nuo savęs. Ir tos problemos tikrai yra pakankamai rimtos“, - reziumavo M. Majauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)