„Tai rodo, kad ieškant mano tėčio ir kito piloto, jo kolegos, buvo padaryta labai daug klaidų. Jei ne jos, mes gal dabar sėdėtume apsikabinę tėtį, o ne vis dar lauktume žinių, kaip sekasi jų ieškoti Baltijos jūroje“, – susijaudinusi kalbėjo B. Mačiulytė.
Ji buvo ta ryžtinga dukra, kuri pirmadienio vakarą nepabijojo paskambinti krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui ir paklausė, kodėl Lietuvos karinių pajėgų laivas „Kuršis“, kuris gali žvalgyti po vandeniu, dalyvauja tarptautinėse pratybose, o ne žmonių gelbėjimo ir paieškos operacijoje.
Po šio skambučio iškart buvo priimtas sprendimas „Kuršį“ atšaukti iš pratybų ir antradienį apie 10 val. jis jau buvo paieškos rajone.
Iš „Kuršio“ nuleistas povandeninis robotas ir aptiko Baltijos jūros dugne esantį lėktuvą, kurio iekoma nuo šeštadienio vakaro.
Jis aptiktas vos už 700 metrų nuo tos vietos, kurios koordinates perdavė Švedijos Jungtinio gelbėjimo koordinavimo centras, nes Švedijos oro stebėjimo radarai paskutinieji užfiksavo ieškotą orlaivį, kai jis buvo 63 jūrmylės nuo Palangos kranto.
„Jei paieškos ir gelbėjimo operacija sekmadienį būtų vykusi toje vietoje, jei joje būtų dalyvavęs „Kuršis“, mes galbūt jau dabar sėdėtume apsikabinę savo tėtį. Dabar labai aiškios visos paieškos ir gelbėjimo operacijos spragos. Manau, kad atsakingi asmenys turės už tai atsakyti. Jei niekas kitas to nereikalaus, mes kreipsimės į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kol kas dar tik tai svarstome, tačiau tikrai kovosime iki galo, kad daugiau niekam Lietuvoje netektų patirti to, ką patiriame mes ir kito piloto šeima“, – kalbėjo B. Mačiulytė.
Ji neslėpė, jog žinią apie tai, jog lėktuve žmonių neaptikta, ji vertina prieštaringai. „Tas povandeninis robotas užfiksavo tik tai, kad pilotų durys kabinos atvertos, kad viduje žmonių nėra. Tačiau žinau tokio tipo lėktuvo konstrukciją. Dar yra salonas, uodega, kurioje labai daug vietos. Gal nuo smūgio pilotai ten ir buvo nublokšti. Reikia kuo greičiau nerti ir apžiūrėti lėktuvą. Sakotee, kad tai nebus daroma. Negi man vėl ministrui skambinti?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Žinia apie rastą lėktuvą sustiprino artimųjų viltį, kad pilotai išsigelbėjo ir dar yra gyvi. „Mes vilties neprarasime iki pat pabaigos“, – patikino B. Mačiulytė.
Kito Baltijos jūroje dingusio piloto Alvydo Selmistraičio artimieji stebėjosi, kodėl jūros dugne radus lėktuvą, vėl sulėtėjo žmonių paieškos tempai. „Kai pranešė, kad rado lėktuvą, kone apmirėme, bet kai pasakė, kad jame veikiausiai žmonių nėra, aišku, apsidžiaugėme. Viltis, kad Alvydas gyvas, tapo dar didesnė. Keista tik tai, kad vėl viskas stabdoma.
Jei jau rastas orlaivis, jei nustatyta, kad jame nėra žmonių, kodėl į orą nebekeliami lėktuvai pilotų ieškoti jūroje? Atrodė, kad paieška jau įgavo normalų pavidalą, o dabar vėl prasidėjo nesąmonės“, – kalbėjo A. Selmistraičio žentas Nerijus.
Jo bei kitų A. Selmistraičio artimųjų nuomone, pilotai yra gyvi, jie gelbėjimosi valtyje ir kažkur plūduriuoja. „Bet gal jau užtenka maltis toje pačioje paieškos zonoje, juk praėjo trys paros. Vyravo tokios krypties vėjas, kad gal ta valtis jau Estijos ar Suomijos teritoriniuose vandenyse. Kodėl nesikreipiama pagalbos į šias valstybes?“ – kelią paieškoms tarsi nurodė pašnekovas.
Jis tikino, kad artimieji tiktai nenuleis rankų, ieškos teisybės, kodėl lėktuvo ir pilotų paieška buvo organizuota taip vangiai. „Svarbiausia, kad vyrus rastų gyvus. Kiekviena minutė brangi, o mes vis turime kautis, kad atsakingos tarnybos ką nors darytų. Jei jie būtų nukritę miške, tai patys būtume organizavę paiešką, subūrę žmones. Bet pilotai yra jūroje, mes negalime nieko padaryti, tik apeliuoti į sprendimus dėl paieškos priimančių asmenų sąžinę“, – kalbėjo A. Selmistraičio dukra Gabrielė.