Prezidentei laimėjus rinkimus ir užsitikrinus antrą kadenciją, prasidėjo valdančiosios daugumos ir šalies vadovės derybos dėl ministrų bei kandidatų į Europos Komisijos narius.
A. Butkevičius antradienį buvo susitikęs su prezidente, pirmadienį pozicijas derino su valdančiosios koalicijos partneriais - „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininku Rolandu Paksu, Darbo partijos pirmininke Loreta Graužiniene ir Viktoru Uspaskichu.
Kaip žinoma, perrinkus prezidentą ar išrinkus naują, Vyriausybė grąžina įgaliojimus, bet tai nelaikytina atsistatydinimu. Tačiau šalies vadovas turi galimybių siekti dalies ministrų kaitos.
A. Butkevičiaus teigimu, antradienį aptarti ir ministrai, ir kandidatai į Europos Komisijos narius.
„Truputį kalbėjome, bet apie pasikeitimus mažai kalbėjome. Kaip žinote, visa teisė yra suteikta man, kaip ministrui pirmininkui. Likome prie nuomonių pasikeitimo varianto. Kol kas sakiau, kad mes kalbėsimės valdančiojoje daugumoje. Jeigu apsispręsiu daryti kokius nors pakeitimus, supažindinsiu su savo planais“, - kalbėdamas apie ministrus sakė premjeras.
Klausiamas, ar valdančioji dauguma liks tokia, kokia yra, A. Butkevičius teigė, kad pakeitimai neplanuojami.
„Šita koalicija dirbs ir toliau. Aš manau, kad politinis stabilumas bus ir toliau išlaikomas“, - teigė ministras pirmininkas.
„Galiu pasakyti, kad vakar turėjau susitikimą su „Tvarkos ir teisingumo“ vadovu, Seimo pirmininke, dalyvavo ir ponas V. Uspaskichas. Mes aptarinėjome klausimus, kurie susiję su ministrų darbu, aptarėme kai kurių viceministrų nuveiktus darbus , bet sprendimų nepriėmėme“, - sakė A. Butkevičius.
Rinkimų kampanijos metu prezidentė D. Grybauskaitė išsakė labai daug kritikos šios Vyriausybės ministrų aplinkai – jos netenkina viceministrų lygmuo, nors prezidentas neturi tiesioginės įtakos viceministrų pasirinkimui. D. Grybauskaitė buvo nepatenkinta energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus ir žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos viceministrais.
A. Butkevičius sako, kad antradienio susitikime prezidentė išreiškė jam visišką pasitikėjimą. Politikas leido suprasti, kad dėl ministrų galės spręsti jis pats.
„Prezidentė išreiškė visišką pasitikėjimą manimi arba mano adresu ir pasakė, kad A. Butkevičius turi apsispręsti, kokį jis nori turėti kabinetą tolesniame darbe“, - sakė premjeras.
Kas pretenduoja į EK?
Kalbėdamas apie kandidatus į Europos Komisijos narius A. Butkevičius minėjo, jog prezidentė jo klausė, ką jis siūlytų į šią poziciją. Politikas teigia, kad socialdemokratai turi 4-5 kandidatūras, bet pavardžių neminėjo.
Neoficialiai kalbama, kad darbui Europos Komisijoje galėtų pretenduoti ekspremjeras Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, buvęs kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis, bet jis yra laimėjęs Europos Parlamento nario mandatą.
Žiniasklaidoje pasirodė svarstymų apie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kandidatūrą, tačiau tai prezidentei artimesnis asmuo.
„Ji manęs paklausė, ką aš, kaip ministras pirmininkas, galvočiau teikti į Europos Komisiją. Buvo diskusija, kad tai turi būti abipusis sutarimas, kad tai turi būti patyręs politikas ir toks žmogus, kuris galėtų pagal kompetenciją atlikti tas pareigas“, - sakė A. Butkevičius.
Gynybai – 120 mln. litų
Pasak premjero, su prezidente jie spėjo aptarti ir finansavimo gynybai klausimus. Jo teigimu, šiais metais gynybai papildomai bus skirta apie 120-130 mln. litų, tačiau tai daryti bus stengiamasi iš vidinių resursų ir nedidinant fiskalinio deficito.
„Tai yra vienas iš mūsų prioritetinių klausimų. Netgi rytoj Finansų ministerija Krašto apsaugos ministerijai iš Privatizavimo fondo perves 2-3 mln. litų. Ką tik išsiskyrėme po pokalbio su finansų ir krašto apsaugos ministrais, su kuriais turėjau pokalbį savo kabinete. Mes stengsimės surasti vidinių finansinių rezervų finansuoti tuos įsipareigojimus, kuriuos esame suplanavę šiais metais. Nenorėčiau, kad Seime būtų priimtos biudžeto įstatymo pataisos, kurios didintų fiskalinį deficitą. Mano tikslas kad krašto apsaugos sistema būtų papildomai finansuojama šiais metais, bet turiu stiprią poziciją nedidinti fiskalinio deficito“, - teigė premjeras.
Klausiamas, kas yra vidiniai rezervai, A. Butkevičius aiškino, kad, pavyzdžiui, po sėkmingų derybų su „E.ON Ruhrgas International“ dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo Lietuvai atsirado 40 mln. litų, kurie galės būti skirti krašto apsaugai.
„Jie buvo laikomi depozite. Mes turime pakoreguoti privatizavimo pajamų ir išlaidų sąmatą ir manau, kad kitas etapas bus 40 mln. litų pavedimas Krašto apsaugos ministerijai, nes įsigyjant karinę įrangą ar amuniciją nereikia iškart pervesti 120 mln. litų“, - aiškino premjeras.