„Aš irgi šokiruotas ne mažiau negu jūs. Iš tikrųjų, visos partijos galvoja apie perspektyvą, galvoja apie tolesnius variantus. Įvairios grupės tarp partiečių gali būti. Aš nežinau, kas ir kur bei su kuo kalba, bet jeigu manęs klausiate kaip pirmojo partijos pirmininko pavaduotojo, tai galiu pasakyti, kad jokių apsisprendimų politiniame lygmenyje pas mus partijoje nėra“, - DELFI sakė V. Mazuronis.
„Tvarkiečių“ vicepirmininkas Kęstas Komskis savo ruožtu pasakojo, esą „tvarkiečių“ gretose kalbama ir apie jungimąsi su Darbo partija, ir su liberalcentristais.
„Mes ir su vienais, ir su kitais jungiamės, ir centristais, ir „darbiečiais“. Diskusijos vyksta, čia dar reikia palaukti. Taip greitai nieko neįvyks. Galiu pasakyti, kad pas mus apskritai daug partijų Lietuvoje, kuo mažiau jų bus, tuo lengviau žmonėms atsirinkti, tuo stipresnės partijos“, - sakė K. Komskis.
Politikas aiškino, esą jeigu būtų nuspręsta jungti dvi partijas, tai būtų padaryta per ilgą laiką, nes procesas nėra lengvas.
„Svarstymai vyksta, o politiniai dalykai vyks, kai bus priimti vieni ar kiti sprendimai“, - sakė K. Komskis.
L.Graužinienė nori alternatyvos dvipartinei sistemai
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė DELFI teigė, kad politiniai sprendimai šiuo klausimu nėra priimti, tačiau sekmadienį planuojama partijos taryba ir prezidiumas.
„Nieko negaliu pakomentuoti, nes joks valdymo organas bendro sprendimo nepriėmė. Turiu tik informaciją, kad sekmadienį šaukiamas partijos prezidiumas ir taryba, o darbotvarkės dar neturiu“, - teigė L. Graužinienė.
„Jeigu būtų priimti tokie sprendimai, tai, mano nuomone, tikrai atėjo laikas telkti vieną bendrą centro jėgos partiją. Manyčiau, kad visos centro jėgos turėtų vienytis, kad būtų alternatyva dvipartinei sistemai. Aš įžvelgčiau čia tokį pliusą mums, kaip demokratinei valstybei“, - pridūrė politikė.
Socialdemokratas J.Bernatonis jungtuvėmis netiki
Tuo tarpu socialdemokratų pilkuoju kardinolu vadinamas Juozas Bernatonis netiki „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ jungtuvėmis.
„Man toks gandas labai netikėtas, kadangi tai visiškai skirtingų ideologijų partijos, turinčios pakankamai skirtingas programas. „Tvarka ir teisingumas“ išsivystė iš liberaldemokratų, o „darbiečiai“ kitokias vertybes turinti partija. Jeigu toks variantas galimas, nors aš tuo nelabai tikiu, tai ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Jų bendrumo aš nematau didelio, išskyrus tai, kad dirbo kartu opozicijoje ir kad dabar kartu dirba Vyriausybėje. Sakyčiau, kad tai nesuprantami planai, bet aš nelabai tikiu“, - teigė J. Bernatonis.
BNS kalbas apie jungimąsi neoficialiai patvirtina ir Darbo partijos atstovai. Sekmadienį šaukiamas neeilinis Darbo partijos prezidiumo ir tarybos posėdis. Taip pat sekmadienį posėdžiaus "Tvarkos ir teisingumo" prezidiumas bei taryba.
Partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS patvirtino, jog partijos kalbasi dėl galimo susijungumo.
"Kalbos vyko gana seniai, o dabar jau informuoti skyriai, abipusis (partijų - BNS) noras yra, sekmadienį taryba spręs, ar pritarti jungimuisi", - BNS sakė P.Gražulis.
Partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas BNS sakė, kad pokalbiai su partijomis dėl bendradarbiavimo vyksta, tračiau kalbos apie jungimąsi su Darbo partija - dar per ankstyvos.
DP vicepirmininkė Virginija Baltraitienė BNS sakė, jog savaitgalį partijos vadovybė planuoja aptarti galimą partijų jungimąsi.
"Lyg tai planų (dėl "darbiečių" ir "tvarkiečių" jungimosi - BNS) yra, bet sprendimų politiniu lygmeniu nėra priimta, nors kalbos vyksta, kad centro jėgoms reikia jungtis", - sakė V.Baltraitienė.
V.Uspaskichas: jungimasis – teisingas žingsnis
Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas teigia, kad galimas susijungimas „Tvarkos ir teisingumo“ partija – „geras žingsnis“.
„Mums svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rinkėjai nori trečios politinės jėgos , ne tik kraštutinės kairiosios, dešiniosios, bet nori ir centro vidurį turėti. Todėl, aš galvoju, tai yra teisingas žingsnis“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė V. Uspaskichas.
Jei toks junginys būtų sudarytas, Seime jis turėtų 39 narių frakciją.
Didžiausią frakciją Seime šiuo metu turi Socialdemokratų partija - ją sudaro 38 Seimo nariai.