Atvykusi į Kernavę, D. Grybauskaitė pakviesta pasivaikščioti po mugę. Jau prie pirmojo prekystalio prezidentė dovanų gavo levandų maišelį ir rankų darbo muilo. „Moteriai grožio nebūna per daug“, - juokavo pardavėja.
Netrukus D. Grybauskaitės dovanų kraitį papildė šaudyklė. Iš tautodailininkės Zitos Rainienės šalies vadovė įsigijo lininę staltiesę. Vėliau ji mugėje pirko molinį ąsotėlį, balto molio skulptūrėlę, medaus.
„Sveiki gyvi, sveteliai mūsų mylimieji“, - pamačiusi ateinančią prezidentę ir jos palydą, džiūgavo ir plojo viena moteris. D. Grybauskaitė lankėsi neolito gyvenvietėje, klausėsi iš titnago luitų išgaunamos muzikos, bandė lipdyti puodą, stebėjo, kaip skaptuojamas luotas. Prezidentė išvydo ir Viduramžių kautynes, o žvejų gyvenvietėje klausėsi skambant kanklėms atliekamos dainos.
D. Grybauskaitės dėmesio sulaukę senieji vaistininkai ją puolė „gydyti“ senaisiais vaistais, o lankų gamintojas dėkojo už pastangas išsaugoti miškus.
XIV a. gyvenvietėje šalies vadovė vaišinta obuolių sultimis, avino galvos sriuba ir ant laužo keptu fazanu. Tiesa, stovyklavietės šeimininkė išdavė, kad iš tikrųjų mėsa ne fazano, o gaidžio. Galiausiai prezidentei pasiūlyta pasivaišinti avino akimi.
Kaip DELFI paaiškino archeologas dr. Aleksiejus Luchtanas, vaišinimas avino akimi – iš Rytų atėjusi tradicija, skirta parodyti pagarbą garbingiausiems svečiams. Gyvenvietė šeimininkai džiaugėsi, kad prezidentė suvalgė visą akį.
„Unikalios, šimtmečiais puoselėtos tradicijos ir papročiai yra mūsų valstybės pagrindas ir stiprybė. Gyvosios archeologijos dienos kasmet su jomis supažindina dešimtis tūkstančių žmonių. Tai ne tik prasmingas valstybės dienos paminėjimas, bet ir užtikrinta tradicijų tąsa“, - Prezidentūros pranešime cituojama D. Grybauskaitė.
Visą savaitgalį vyksiantis renginys tradiciškai skirtas paminėti Mindaugo karūnavimo dienai. Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai.
Kernavės archeologinė vietovė – vienas iš keturių UNESCO Pasaulio paveldo objektų Lietuvoje.
Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 metų.