„Pozicija nestiprina savo pozicijų Seime, o žiūri šiek tiekį tą procesą iš šono ir lyg ir paleidžia pasroviui. Toks pasyvus politinių procesų stebėjimas pačioje valdančioje daugumoje šiek tiek mane stebina“, - interviu TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė prezidentė.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, anksčiau mūsų šalis buvo panaši į JAV užsienio politikos įkaitę. D.Grybauskaitė teigia, kad JAV išliks svarbi Lietuvos partnerė saugumo srityje ir NATO rėmuose, tačiau Lietuvos politikos daugiau nebediktuos.
Deklaruojate pasikeitusį Lietuvos požiūrį į Baltarusiją, į kaimyninę valstybę, tačiau, štai, Baltarusijos pareigūnai sulaiko Lietuvos policijos pareigūną su narkotikais. Visa tai labai panašu į provokaciją iš Baltarusijos pusės. Kaip jūs galvojate?
– Na, ar tai provokacija, dar laikas atsakys. Kuri pusė ir kas provokavo, taip pat atsakys laikas. Norėčiau tik paminėti, kad mūsų santykiai su Baltarusija vystosi tikrai dinamiškai gerąja linkme, ypač verslo santykiai. Mūsų verslo subjektai taip vadinami tikrai randa geresnes ir palankesnes sąlygas ten daryti verslą.
O mes turime antrą atvejį, kuomet buvo duotas geras ženklas – tai V. Uschopčiko byloje rimtas postūmis, apklausa. Na, ir dabar mūsų pilietis buvo atiduotas Lietuvai Ir, aišku, bet kokiu atveju jau yra paskelbtas vidinis tyrimas, kurį atliks pats Policijos departamentas dėl šio įvykio.
Sakykite, jūs pati esate asmeniškai bendravusi su ponu A. Lukašenka? Ar jums jis kelia pasitikėjimą, nes, pavyzdžiui, Lietuvos diplomatai sako, kad Lietuva žaidžia stambų žaidimą tarp Baltarusijos ir Rusijos, neaišku, kuri pusė dar gali nugalėti?
– Na, tarp tų dviejų šalių mes mėginame nežaisti jokio žaidimo, bent jau aš norėčiau turėti objektyviai gerus santykius su visais kaimynais, kiek tai įmanoma, be jokio naivumo suprantant situaciją ir sudėtingumą, galų gale istorinę patirtį. Bet tiek, norėčiau, kiek tai naudinga abiems pusėms, turėti gerus santykius su visais kaimynais.
Prezidente, kokį jūs prognozuotumėte Lietuvos politinį sezoną? Pavasarį, vasaros pradžioje jūsų pozicija premjero A. Kubiliaus atžvilgiu, galima sakyti, sugriežtėjo. Ar tai reiškia, kad jūs jau mažiau pasitikite šiuo premjeru ir matote kitą alternatyvą?
- Ne, aš kol kas alternatyvos nematau. Griežtėja, nes matau daugiau klaidų ir norėčiau, kad jos būtų taisomos greičiau. Griežtėjo ir griežtės todėl, kad vis tik pozicija nestiprina savo pozicijų Seime, o žiūri šiek tiekį tą procesą iš šono, lyg ir paleidžia pasroviui. Toks pasyvus politinių procesų stebėjimas pačioje valdančioje daugumoje šiek tiek mane stebina.
Kodėl nebuvo atsižvelgta į jūsų rekomendacijas plėsti valdančiąją daugumą?
– Manau, kad tai buvo klaida.
Apskritai santykiuose su Rusija viskas atrodo gana neblogai: vežėjų konfliktas buvo išspręstas, naujų konfliktų tarsi nebuvo, nes jūs lyg ir atsitraukėte nuo tos vadinamosios Rytų politikos. Šiek tiek šalčiau Lietuva elgiasi Gruzijos atžvilgiu, Ukraina kaip ir nebe mūsų, Moldova... Bet dabar parodė, kad esą jūs ir toliau tokios politikos laikykitės, tada gal ir nebus konfliktinės situacijos su Rusija...
– Aš į jokias derybas su jokia valstybe tikrai neisiu ir Lietuvai, kol aš būsiu prezidentė, nediktuos niekas. Pirmiausia tiek vidaus, tiek užsienio politikoje bus Lietuvos interesas. O konstatuoti, kad aš atsitraukiau, ar mūsų užsienio politika atsitraukė nuo Ukrainos ar Gruzijos būtų tikrai lengvabūdiška, nes išlaikome visus svertus ir visas bendradarbiavimo programas su visomis šalimis – Ukraina, Gruzija, Moldavija. O, kaip sakiau, į derybas su niekuo tikrai nesivelsiu ir čia iš viso nėra kaina, kurią Lietuva gali mokėti.
Paprastiems žmonėms labai smagu girdėti, kad, va, kol yra šita prezidentė, Lietuva nesivels į jokias derybas ir niekas jai nediktuos. Sakykite, ar tokia politika tinka JAV, kuri visą laiką buvo Lietuvos strateginė partnerė, draugė?
– Va, čia, ko gero, didžiausias skirtumas ir bus, kurį galėčiau įvertinti. Iš tiesų Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja. Lietuva vykdys savo Lietuvos užsienio politiką.
Ar jūs norite pasakyti, kad visą laiką, kol Lietuva nuolankiai sutikdavo su JAV prašymais ar reikalavimais, mes būdavome Jungtinių Amerikos Valstijų politikos įkaitais?
– Praktiškai galėčiau atsakyti, taip.
O kuo dabar pasikeitė apskritai Amerikos politika Baltijos šalių atžvilgiu? Kalbama, kad atėjus B. Obamai požiūris smarkiai pasikeitė. Tai kaip jūs jį matote?
– Aš galbūt kalbėčiau ne apie pokytį Baltijos šalių atžvilgiu, bet apie tai, kad JAV dabartinės administracijos užsienio politikoje atsirado nauji prioritetai ir Europa nėra tiek svarbi, kaip buvo anksčiau. Tame tarpe, aišku, ir mūsų valstybė. Galėčiau labai trumpai ir įvardinti.
Visuomenei buvo sąmoningai ar nesąmoningai eskaluojamas jūsų apsisprendimas nevykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu. Jūs labai saikingai aiškinote ir pagrindėte tą sprendimą nevykti. Kodėl vis dėlto jūs vengiate aiškiau paaiškinti savo sprendimus, ir ne tik šiuo klausimu?
– Kai kurie sprendimai, kuriuos darau, ypač užsienio politikos srityje, ne visada gali būti labai detaliai komentuojami, nes gali pažeisti balansą arba tarpvalstybinius santykius. Todėl dažniausiai sakau tai, ką galiu tuo metu pasakyti. Taigi ir aiškinimas, kuris buvo pateiktas viešai dėl Prahos, atitiko tos situacijos, to laikmečio galimybes.
Dabar galiu pasakyti daugiau: tai buvo susiję su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje, tame tarpe ir Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampano už tokią perspektyvą.
Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl tai neatitinka Baltijos šalių ir Rytų Europos regiono interesų?
– Rezultatą dar matysime, ko gero, bet nenorėčiau, kad tai (būtų daroma - DELFI) mūsų saugumo sąskaita arba europinio nusiginklavimo Baltijos šalių sąskaita.
Esate kritikuojama už tai, neva, va, maža valstybė šokinėja prieš tokią didelę galybę – Jungtines Valstijas. Sakoma, kad tai ne tas būdas paaiškinti Amerikai, kad ji neteisingai elgiasi.
– Aš norėčiau labai aiškiai suformuluoti: nesvarbu, mes maža ar didelė valstybė, niekas prieš nieką nešokinėja. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu gerbsime save patys, mus gerbs ir maži, ir dideli. To kartais pasigesdavau žiūrėdama į Lietuvą ir jos užsienio politiką anksčiau.
Kaip jūs galvojate, prezidento santykiai su Vyriausybe priklauso nuo prezidento ir premjero asmenybių ar užtenka teisės aktų, kad kiekvienas žinotų savo vietą. Kartais atrodo, kad nuo konkretaus žmogaus priklauso, kokią dalį įgaliojimų jis sugeba pasiimti ir kaip jis juos įgyvendina.
– Priklausomai nuo žmogaus – premjero ar prezidento – labai kokybiškai ir kiekybiškai įvairiai galima naudotis tomis galiomis, kurios numatytos Konstitucijoje ir įstatymuose. Taigi viskas priklauso ir nuo įstatymų bazės, ir nuo, be abejo, asmenybės, kuri nori arba nenori pasinaudoti visomis jai teikiamomis įstatymų galimybėmis.
Kitaip tariant, A. Kubilius padarė klaidą, kad negrįžo iš atostogų ir neaplankė škvalo nuniokotų regionų...
– Tegul žmonės sprendžia. Kad aš, valstybės vadovė, važiavau, tai aš esu valstybės vadovė. O tai reiškia, aš turiu būti šalia žmonių ir kai gerai, ir kai blogai. Ir prisiimti visą atsakomybę už Vyriausybę, nes aš skiriu premjerą, aš finale skiriu ministrus. Galiausiai, už tai, ką jie daro gerai ar blogai, turėsiu prisiimti atsakomybę ir aš. Aš negaliu nusišalinti, iš šono žiūrėti ir sakyti „Tai Vyriausybės darbas, manęs tai neliečia“. Kai yra bėda, aš turiu būti šalia žmonių.
Tai jūs nesijaučiate peržengusi valstybės vadovo įgaliojimų skirstydama pinigus – čia palapinėms, čia stogams?
– Pinigų tikrai neskirsčiau, viskas buvo suderinta, žinojau, ką galima žadėti, ko ne. Niekada nežadu to, ko neįmanoma padaryti.
