„Jeigu tu sėdi žiopla, postmodernioje visuomenėje nieko negausi. Pažiūrėkite – krūva vienišų moterų, kurios nieko neturi“, - DELFI sakė psichologas.
Populiarios knygos „Meilės pamokos. Kad nemylėtume kaip idiotai“ autoriui, edukologui Ričardui Pagojui tokia samprata – baisi: „Vyras tai ne prekystalyje išstatyta salota ir ne stabas, aplink kurį sukasi visas moters gyvenimas“.
Pasirinkti teisingą strategiją
Pasak DELFI kalbintų studentų ir vyresniųjų klasių mokinių, pasimatymai - savotiška atgyvena: dabar retai kas į juos eina ar taip vadina susitikimus. Tačiau klausimas, kas ką turi pakviesti, ar tai dera daryti merginai, neprarado aktualumo ir kelia diskusijas.
„Aš čia nematau problemos. Jei patinka vyras, tai ir kviesk. Jeigu yra feminizmas, perėmėme visas funkcijas, perimkime ir šitą. Pagrindinis klausimas: kas nori vaikų? Kas nori saugumo? Kas nori sukurti šeimą? Dažniausiai tai būna moterys, kurios dar gyvena tradicinėje arba modernioje paradigmoje“, - sakė T. Lagūnavičius.
Tradicinė paradigma, psichologo žodžiais, tai visų pirma šeima ir religija, moderni – karjera, mokslas, pažinimas, turto kaupimas.
Pasak psichologo, gali sėdėti, laukti, kol vyras tave pakvies, „bet jis nepakvies, nes tuo metu jam bus „Žalgirį“ svarbiau pažiūrėti ar kiti dalykai, todėl kai tau patinka vyras, turi surasti būdą, kaip pati jį pakviesti, tik reikia pasirinkti teisingą strategiją“.
„Atsirasti“ reikiamoje vietoje reikiamu metu
Jei vyras labai tradicinių pažiūrų, psichologo nuomone, moteris turi „atsirasti“ reikiamoje vietoje reikiamu metu, situaciją apžaisti taip, „kad jis tave pastebėtų, sudaryti jam sąlygas atkreipti į tave dėmesį“.
Jei vyras – modernus, anot T. Lagūnavičiaus, galima pasinaudojus proga jį pakviesti, sakant: „Pas mus vyksta vakarėlis, prašau ateikite pas mus, labai lauksime, nes norime susipažinti, padraugauti. Ir draugą atsiveskite“.
„Tai jau kitoks žaidimas. O jei vyras postmodernus – kam iš viso jis reikalingas? Nes pasinaudos ir pames. Iš jo jokios naudos“, - kategoriškas jaunimo mokyklos vadovas.
Pirma – diagnozuoti, koks vyras, antra – sugalvoti, kaip suvilioti
Kaip pabrėžė T. Lagūnavičius, elgesys priklauso ne tik nuo to, koks vyras patinka, bet ir nuo pačios moters tipo: „„Ji irgi gali gyventi trijose paradigmose. Postmoderni moteris naudojasi vyrais, turi 3-5 partnerius, su vienu eina į viešumą, su kitu mylisi, su trečiu susitinka, eina į šokius. Žodžiu, tokia moteris prie nieko neprisiriša, daro karjerą arba iš viso jos nedaro, gyvena iš kažkokių projektukų“.
Psichologo įsitikinimu, moteriai būtinai reikia kviesti vyrą, kuris patinka, tik prieš tai sugalvoti scenarijų, kaip tai apžaisti, nes tai reikia padaryti gražiai.
„Pirmiau – diagnostika, o paskui gydymas. Žodžiu, pirmiau diagnozuojame, koks jis yra, o paskui sugalvojame būdą, kaip jį suvilioti“, - patikslino DELFI pašnekovas.
Pasak T. Lagūnavičiaus, senais laikais būdavo organizuojamos visokios gegužinės, mamytės rengdavo savo dukreles, išpuoštas parodydavo. Buvo daugiau ritualų, tačiau principas tas pats – merginai reikėjo būti aktyviai, nors, daugiau organizuodavo giminaičiai.
„Bet jeigu tu sėdi žiopla postmodernioj visuomenėj - nieko negausi. Pažiūrėkite – krūva vienišų moterų, kurios nieko neturi“, - pabrėžė T. Lagūnavičius, pakartodamas, kad daliai moterų tai neaktualu, nes „jos pačios nenori įsipareigoti, joms pakanka turėti gerą darbą, butą, vaiką, mašiną ir draugą, kuris laikas nuo laiko nuveda ją į filmą ar panašiai. Yra ir tokių moterų“.
Vyras – priemonė moters norams patenkinti?
T. Lagūnavičiaus teigimu, vyras tėra priemonė moters norams patenkinti, ir tai – normalus požiūris: „Jei tu taip nežiūri, dabar prarandi bet kokias galimybes realizuoti savo poreikius“.
„Paprastas klausimas: ko nori? Jei nori vyro – eik ir paimk! Jei supermarkete nori ledų – nueini ir nusiperki. Čia tas pats“, - lygino DELFI pašnekovas.
Tačiau jei „imsi“ vyrą, paimsi tik pasiimamą?
T. Lagūnavičiaus žodžiais, tame ir įdomumas, kad jie iš karto nepasiduoda.
Pelenės ir barakudos
Pasak jo, galima atsistoti į feministinę poziciją ir sakyti: „Ne, man to nereikia, aš laisva moteris, mane turi paimti tokią, kokia esu, nesvarbu, kad baisi, lauksiu ir nieko nedarysiu“. Tačiau T. Lagūnavičiui tai – gynybinė pozicija.
„Geriau, jei nori – eik ir paimk. Tik gudriai: sugalvok, ko tam vyrui reikia. Čia jau taktikos klausimas, bet aktyvumas turi būti, nes ateis diena ir nebus jokių pasirinkimų – jų tiesiog nebus“, - sakė DELFI pašnekovas, pridurdamas, jog neniekina nei pelenių, nei barakudų, nes „tai tik skirtingos taktikos susirasti vyrą“.
„Problema ta, kad kai kalbame apie vyro ieškojimą, vis viena į tai žiūrime iš vartotojiškos visuomenės pozicijų. Ir nesvarbu – Pelenė, Nataša Rostova ar barakuda – skiriasi tik taktikos“, - sakė seminarų vedėjas.
Neranda moteriškų moterų
Užsiminus apie DELFI komentarus, kuriuose daug vyrų rašo nerandantys moteriškų moterų, T. Lagūnavičius sakė, jog su vyrais dažnesnė kita problema: norima, kad moteris būtų patogi, nieko nereikalautų, nieko nenorėtų, būtų nepastebima, kad kaip buvo laisvas paukščiukas, taip ir toliau galėtų gyventi, užmegzti draugiškus santykius su kitomis, daryti karjerą, nesirūpinti vaikais, nesirūpinti ja.
„Vyrai nori gauti visus skanumynus, bet nenori mokėti nei laiku, nei įsipareigojimais. Aišku, kad norinčių taip gyventi moterų nesurasi. Nesakau, kad visi, bet didžioji dalis tokių vyrų ir rašo, kad neranda tikrų moterų. Nes nori viską gauti ir nieko neduoti“, - mano saviugdos seminarų vedėjas.
Tačiau T. Lagūnavičiaus žodžiais, nemokamų pusryčių nebūna: „Jeigu moteriai duodi viltį, kad ji taps tavo vaikų mama, lyg netiesiogiai įsipareigoji, o didžioji dalis moterų to įsipareigojimo nori. Nesakau, kad visos. Postmodernioms gal ir tas pats, bet didžioji dauguma įsipareigojimo nori, o vyrai – ne“.
Pasak psichologo, moterų, kurios sutinka viską duoti, pasiaukoti ir nieko neprašyti – nedaug: „Motinos Teresės liga serga apie 10 proc. moterų. Jos nori aukotis, kentėti, nori būti nelaimingos, vargšės. Tokioms taip tinka. Bet jos visos išgraibstytos, gyvena su visokiais narkomanais, alkoholikais“.
Motiniškumui, globėjiškumui nostalgija T. Lagūnavičiaus nuomone, jaučiama todėl, kad daug vyrų užaugusių nepilnose šeimose, užglobotų mamyčių, kurios viskuo rūpinosi, viską atleido.
„Jiems reikia antros mamytės. Bet žmona tai ne mamytė. Yra šeimos ūkis, bendri reikalai, įsipareigojimai. Vyrai to nenori, o paskui komentaruose žliumbia. Bet ką darysi – nerealūs jų lūkesčiai“, - komentavo jaunimo mokyklos vadovas.
R. Pagojus: taip mąsto labai nedidelė visuomenės dalis
„Moteris neprivalo būti tokios, kaip vyrai. Nežinau, kiek moterų to iš tiesų nori ir kiek to reikia. Kitas svarbus dalykas, apie kurį reikėtų kalbėti, kad žmogus žmogui - ne priemonė saviems tikslams pasiekti, o tikslas“, - pabrėžė knygos „Meilės pamokos. Kad nemylėtume kaip idiotai” autorius.
Už postmodernistinių nuotaikų atstovavimą edukologas T. Lagūnavičiui parašytų 10. Tačiau, jo įsitikinimu, taip gyvena ir mąsto tik nedidelė visuomenės dalis.
Anot R. Pagojaus, vienas dalykas inicijuoti santykius, o kitas – juos palaikyti: „Žinoma, moteris gali inicijuoti santykius, būti atvira, bet klausimas, o kas paskui juos palaikys? Ar visą tolesnį gyvenimą vien ji?“
Kaip gerbti vyrą, kurį „nusiskynei“ kaip salotos lapą?
Dar viena problema – natūralus moters noras gerbti savo vyrą. Todėl R. Pagojui nepriimtina kolegos iš Kauno išsakyta mintis, kad moteris turi eiti ir jį užkariauti – pasiimti kaip salotą vitrinoje.
„Nežinau, ar daug vyrų norėtų būti pasiimti. Kita vertus, kam moteriai per jėgą imti, jei ji gali rinktis? Galutinį žodį tekės ar ne vis viena taria ji“, - nesuprantama R. Pagojui.
Edukologo nuomone, pakanka, jei moteris yra atvira santykiui. „Ir tas atvirumas reiškiasi įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, viena mano pažįstama užsiregistravo pažinčių svetainėje, nesėdi užsidariusi, yra sociali, bendraujanti, einanti į santykį. Taip ji ir aplinkiniams duoda ženklą, kad yra atvira“, - pateikė pavydį R. Pagojus.
Nereikia skubėti siūlytis
Jei moteris yra priversta aktyviai „imti“ vyrą, R. Pagojaus manymu, tai gali reikšti, kad ir vėliau ji turės prisiimti atsakomybę už santykį.
„Ar to norima? Galbūt yra tokių moterų, tačiau savo dukrai pasakyčiau, kad ji yra verta kito žmogaus dėmesio ir visai nereikia skubėti siūlytis“, - sakė edukologas, pridurdamas, jog vyras, kaip ir moteris, nėra automobilis, kurį gali trumpam paimti pavažinėti, mišrainė, kurios paragauji, ar švarkas, kurį pasimatavęs pakabini atgal.
„Mano žmona yra sakiusi: „Jei vyras ilgą laiką nevedęs - niekas su juo nesutiko gyventi. Tačiau jei moteris ilgai neištekėjusi, reiškia nebuvo nė vieno jos verto“. Man, auginančiam dvi dukras, šis pasakymas patinka, nors, galima sakyti, yra akmenukas į vyrų daržą“, - juokėsi edukologas.
Niekada nebuvo ir nebus tavo „darbas“, kad jis „išliktų susidomėjęs“
Dviejų dukterų tėvui stipriausias skaitytas tekstas šia tema – klinikinio psichologo Dr. K. Flanagano laiškas dukrai, kuris išverstas į lietuvių kalbą netruko pasklisti socialiniuose tinkluose.
Mieloji,
Neseniai mudu su tavo mama internete ieškojome atsakymo. Pradėjus vesti klausimą, „Google“ išmetė populiariausias paieškas pasaulyje. Sąrašo viršuje buvo „Ką daryti, kad jis išliktų susidomėjęs“.
Mane tai apstulbino. Peržiūrėjau keletą iš nesuskaičiuojamos daugybės straipsnių apie tai, kaip būti seksualia, kada atnešti jam alaus, o kada - suvožtinį, ką daryti, kad jis jaustųsi protingas ir pranašesnis.
Ir aš supykau.
Mažoji mano, tai nėra, nebuvo ir niekada nebus tavo darbas, kad jis „išliktų susidomėjęs“.
Mažoji mano, vienintelė tavo užduotis yra giliai širdyje - toje nepajudinamoje atstumties, praradimų ir ego vietoje - žinoti, kad tu esi verta dėmesio. (Jeigu dar prisiminsi tai, kad visi žmonės yra verti dėmesio, tai tavo gyvenimo mūšis iš esmės jau bus laimėtas. Bet apie tai parašysiu kitą dieną).
Jeigu tu tikėsi, kad esi verta dėmesio, būsi patraukli pačia svarbiausia šio žodžio prasme: tu pritrauksi vaikiną, kuris geba būti susidomėjęs ir kuris nori praleisti savo gyvenimą investuodamas visą savo dėmesį į tave.
Mažoji mano, noriu tau papasakoti apie vaikiną, kurio nereikia „išlaikyti susidomėjusio“, nes jis žino, kad tu esi įdomi:
Man nerūpi, jei jis dės alkūnes ant stalo - tol, kol jis nenuleis akių nuo tavęs, kai tu šypsodamasi surauki nosį. Ir negalės atitraukti akių.
Man nerūpi, jei jis nežais su manimi golfo - tol, kol jis žais su jūsų vaikais ir mėgausis visais nuostabiais ir frustruojančiais jų panašumais į tave.
Man nerūpi, jei jo piniginė nebus pilna pinigų - tol, kol jo širdis bus pilna meilės tau.
Man nerūpi, ar jis bus stiprus - tol, kol jis duoda erdvės tau parodyti savo vidinę stiprybę.
Man nerūpi, už ką jis balsuoja - tol, kol jis kiekvieną rytą atsibudęs išrenka tave į garbingą namų vietą ir gerbia tave savo širdyje.
Man nerūpi jo odos spalva - tol, kol jis piešia jūsų gyvenimo kartu drobę kantriai, pasiaukodamas, jautriai ir švelniai.
Man nerūpi, koks jo tikėjimas ir ar jis tiki - tol, kol jis vertina visa tai, kas yra šventa ir žino, kad kiekviena gyvenimo akimirka, kiekviena gyvenimo akimirka su tavimi yra šventa.
Galiausiai, Mažoji mano, jeigu tu sutiksi tokį vyrą, ir aš su juo neturėsiu nieko bendra, mes drauge turėsime svarbiausia, ką galima turėti: Tave.
Dėl to, kad galų gale, Mažoji mano, vienintelis dalykas, ką tu turi daryti, kad jis „išliktų susidomėjęs“, yra būti savimi.
Amžiams tavimi susidomėjęs vaikinas,
Tėtė