A. Kubiliaus teigimu, pertvarkant pensijų sistemą įmanoma apsieiti be mokesčių didinimo, tačiau teks grįžti prie pensinio amžiaus vėlinimo.

„Vienas iš sprendimų ir Prancūzijoje, ir daugelyje kitų valstybių, yra pensinio amžiaus ilginimas. Mes tai svarstėme, kaip žinote, Seime padaryta pauzė, bet neišvengiamai prie to reikės grįžti. Ilgalaike prasme, tą mes ne kartą esame sakę ir kartoję, kad taip (reforma neįsivaizduojama be pensinio amžiaus vėlinimo – DELFI)“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras.

Jo teigimu, ilgainiui nieko nedarant pensijos mažėtų iki 30 proc.

E. Masiulis žurnalistams sakė, kad iš darbo grupės pateiktos medžiagos matyti, jog ateiti ši reforma pareikalautų papildomų lėšų.

„Kol kas mes visgi pasigedome kai kurių aiškesnių šios reformos gairių. Šiandien pateiktame projekte nebuvo atsakyta į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kaip suderinti du nesuderinamus dalykus. Pirmiausiai prognozuojant 20-30 metų ar 40 metų į priekį akivaizdžiai matyti, kad demografinė situacija prastėja, dirbančiųjų skaičius mažėja, o tų, kuriems reikia mokėti pensijas, skaičius auga. Antras dalykas yra, kaip užtikrinti, kad po 30-40 metų pensijos nebūtų sumažintos“, – kalbėjo jis.

Ministro teigimu, kol kas tai yra tik pradinis diskusijų etapas.

Eligijus Masiulis
„Mes pamatėme tai, kad ši reforma ateityje pareikalautų papildomų pinigų iš valstybės biudžeto. Įvertinant visas Lietuvos ekonomikos raidos prognozes, demografinį faktorių, šiandien būtų labai neatsakinga pritarti tokiam ilgalaikiam planui, kai matome, kaip „Sodros“ deficitas didėja“, – teigė E. Masiulis.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žurnalistams sakė, kad darbo grupė dar turi laiko iki vasario, kai jau laukiama galutinių jos išvadų. Šiuo metu ji vis dar atlieka skaičiavimus, kokiu keliu geriausiai eiti.

„Darbo grupė dirba su detaliais skaičiavimais modeliuodama, kaip įgyvendinti patį principą dalį senatvės pensijos perkelti ant bendrųjų mokesčių. Yra iškeltas uždavinys, kaip projektuoti, kad pensijos netaptų tokios mažos ir mokamos iš to, kas yra sukaupta socialinio draudimo fonde. Esminis principas, kuris yra detalizuojamas ir aptariamas, yra nacionalinė pensija, kuri būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių ir šiandieninių dirbančiųjų (valstybės biudžeto – DELFI)“, – sakė jis.

Taip pat, anot ministro, pertvarkius pensijų sistemą norima, kad pensijos labiau priklausytų nuo žmogaus stažo ir sumokėtų mokesčių.

Tačiau kol kas neapsisprendžiama, kurį modelį taikyti skaičiuojant iš „Sodros“ mokamą pensiją.

Jau anksčiau skelbta, kad svarstomi du pensijų sistemos modeliai – vadinamoji taškų sistema, kurios laikomasi Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir nacionalinių virtualių sąskaitų, kurias turi švedai, latviai, lenkai

Planuojama, kad pensijų reforma galėtų prasidėti 2012 m. Pagal Vyriausybės sumanymą, maždaug nuo tada turėtų pradėti ilgėti ir pensinis amžius iki 65-erių, tačiau šis siūlymas įstrigo Seime.

Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60 metų, o vyrai – 62,5 metų.

Anot Vyriausybės atstovų, speciali darbo grupė toliau dirbs su Ministro pirmininko tarnybos specialistais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją