Kaip DELFI jau skelbė, rugsėjo 2-ąją prie Prezidentūros ruošiamasi mitingui – čia Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ketina protestuoti prieš rugsėjo 1-ą įsigaliojantį Švietimo įstatymą. Kartu ruošiamasi streikui - nuo rugsėjo 2 d. raginama neiti į pamokas.
„Šiandien noriu pasakyti, kad planuojamos streikų akcijos yra Lietuvos lenkų politikų rankose. (...)
Labai kritiškai vertinu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos neadekvačius veiksmus, kurie iš esmės kiršina ir įžiebia gilią nesantaiką tarp Lietuvoje gyvenančių skirtingų tautybių žmonių“, - teigė G. Steponavičius, raginimus nevesti vaikų į pamokas pavadinęs „neadekvačiais“.
Pasak G. Steponavičiaus, lietuvių kalbos mokymosi stiprinimas yra ir išliks vienas iš ministerijos veiklos prioritetų. Papildomų lietuvių kalbos pamokų įvedimą jis įvardijo siekiu padėti mūsų šalies jauniems piliečiams kuo geriau pasiruošti tolesniam gyvenimui.
„Jautriai žiūrėdami į šias naujoves, suteikiame visą reikiamą pagalbą tautinių mažumų mokykloms. Tai ir tiksliniai mokymai pedagogams, nauji vadovėliai lietuvių kalba, papildomos tam skiriamos lėšos. Tai rodo Lietuvos valstybės norą ne tik reikalauti, bet ir padėti. Tačiau mokinių lavinimosi įvėlimas į politiką yra neatsakingas veiksmas“, - teigė ministras.
Jo teigimu, dangstantis tėvais ar mokiniais, Lietuvos lenkų politikai bauginimais ir spaudimu mokyklų vadovams ar mokytojams mėgina supriešinti Lietuvoje gyvenančius skirtingų tautybių žmones. „Aš tikiuosi, kad su šia valstybe savo ateitį siejantys tėvai ir moksleiviai neužkibs ant šio politikų surežisuoto kabliuko. (...) Lenkų jaunimas ir tautinių mažumų švietimas neturi tapti vietos lenkų politikų užgaidų įkaitais“, - DELFI kalbėjo G. Steponavičius.
Pasak jo, nedovanotina, kada netgi Seimo nariai, mėgindami didinti įtampas, siekdami siaurų politinių trumpalaikių interesų, baugina, daro spaudimą lenkų mokyklų vadovams, mokytojams ragindami nesilaikyti įstatymų – pavyzdžiui, nelankyti lietuvių kalbos kvalifikacijos kursų.
G. Steponavičius primena, kad Lietuvos įstatymai galioja visiems, jų laikytis turi visi – tiek politikai, tiek tėvai, tiek mokyklos.
Ministras sakė asmeniškai laišku kreipęsis į visų tautinių mažumų mokyklas lankančių vaikų tėvus. Jiems paaiškinti naujo Švietimo įstatymo reikalavimai bei priemonės, kurias Vyriausybė įgyvendina siekdama padėti kiekvienam mokiniui ir mokytojui.
DELFI primena, kad pagal priimtą Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose plečiamas mokymas lietuvių kalba, nuo 2013 metų nebeliks atskirų lietuvių kalbos brandos egzaminų tautinių mažumų atstovams ir tiems, kuriems lietuvių kalba gimtoji.
Kilus nepasitenkinimui, tautinių mažumų mokyklos apdalytos nuolaidomis: šįmet jos gaus 21 proc. didesnius mokinio krepšelius, bus papildomai aprūpintos vadovėliais, vasarą tautinių mažumų mokytojams surengti papildomi kvalifikacijos kursai, numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos.
