„Žiemą per atlydį vandens iki pusės vamzdžio būna. Neįmanoma pereiti. Vieną kartą griuvau, susitrenkiau galvą, vos mane pakėlė“, - skundėsi senyva rajono gyventoja.
Pereiti minėtu vamzdžiu nėra paprasta – net ir šiltą vasaros dieną čia slidu ir kaupiasi vanduo. Vaikai pasakoja, kad čia gyvena ir šikšnosparniai. Pavasarį per atlydį, anot gyventojų, vandens gali būti per sprindį, kas dar labiau apsunkina vaikų ir vyresnių gyventojų galimybes pasiekti kitą vamzdžio pusę. Nors šių gatvių gyventojai jau bent tris dešimtmečius tokiu keliu dažniausiai susisiekia su miestu, tačiau paskutiniu metu sunerimo ir dėl jo patikimumo. Geležinkelio pylimo apačioje padarytas vamzdis jau smenga, byra smėlis – per dieną čia pravažiuoja iki keliasdešimt traukinių. Nenorintieji eiti per vamzdį, gali rinktis kitą kelią – per geležinkelio bėgius. Tačiau gyventojai pasakoja, kad nesaugioje vietoje yra žuvęs ne vienas žmogus, o ir iš už posūkio artėjančių traukinių nesigirdi.
„Per geležinkelį yra kitas būdas pereiti. Bet per geležinkelį vaikščioti negalima, o ir vaikai vieni nepereis. Aš pati vedžioju vaikus. Ėjome į seniūniją, rinkom parašus. Liepė kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“ (LG), o LG atsakė, kad ne jų reikalas. Atėjo raštas iš seniūno, kad nieko nedarysime ir viskas“, - skundėsi kita rajono gyventoja.
„Čia vaikų saugumas, net pagal Konstituciją visi vaikai turi teisę saugiai pasiekti darželį ar mokyklą. Atvažiuoji į darbą lauki skambučio drebi, ar kas nors neatsitiko. Viršuje geležinkeliečiai pastatė ženklus, kad vaikščioti draudžiama ir nuo problemos atsiribojo“, - kalbėjo Voverių gatvės gyventojas Raimundas Konoras. Jis pasakoja, kad važiuojant automobiliu aplinkui iki parduotuvės ar vaistinės susidaro nuo 8 iki 13 kilometrų, einant vamzdžiu Žemuosius Panerius galima pasiekti per 15 minučių. Kita gatvės gyventoja sako planuojanti kreiptis į vaikų teises saugančias tarnybas, kad jiems būtų sudarytos sąlygos saugiai pasiekti mokyklas.
„Mums nebaisu. Ir žiemą nebaisu. Kai palyja, būna didelės balos“,- paklausti, ar baisu landžioti per vamzdį, pečiais gūžčiojo vaikai.
„Baisu čia vaikščioti pas mus. Nėra parduotuvės. Mums reikia per tą triūbą į parduotuvę ir visur. Kreipėmės į savo deputatą Gintarą Steponavičių, bet nieko. Daugiau nei dvidešimt metų vaikštom šitu vamzdžiu“, - skundėsi vyresnio amžiaus ponia. Pasak jos, politikai iki rinkimų žadėjo viską sutvarkyti, tačiau iš karto po rinkimų pažadus pamiršo.
Nors per geležinkelį vaikščioti nesaugu, tačiau gyventojai baiminasi, kad LG įvykdys savo planus ir geležinkelį toje vietoje aptvers tvora – esą neliks jokio kito būdo maždaug porai šimtų gyventojų, iš kurių kelios dešimtys- vaikai, – tik smengantis vamzdis arba keliolikos kilometrų lankstas. Kaimynystėje gyvena ir vienas neįgalus žmogus, kuriam dar nepatogiau ieškoti būdo kaip susisiekti su miestu.
Penktadienio pavakarę DELFI nepavyko susisiekti su LG, nes paskutinę savaitės darbo dieną bendrovė dirba trumpiau. Ji yra pavaldi Susisiekimo ministerijai, tačiau pastaroji teigė, kad šią problemą turi spręsti Vilniaus savivaldybė. Savivaldybės atsakymų penktadienį taip pat nepavyko gauti.
