Aktualiausi ES lyčių lygybės klausimai penktadienį nagrinėjami Lietuvos Pirmininkavimo ES aukšto lygio konferencijoje Vilniuje.
„Pirmiausia matyti tai, kad lyčių lygybės situaciją paveikė krizė, ji stipriai paveikė politinį šalių įsipareigojimą nukarpant finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Antra, dalis tų išteklių perėjo tik į įstatyminį žmogaus teisių žiūrėjimą, individualaus žmogaus skundų nagrinėjimą prieš įstatymą, o ne į patį politikos vystymą ar šalies veiklos integravimą žiūrint, kiek tai naudinga vyrams ir moterims“, – sakė Europos lyčių lygybės instituto direktorė Virginija Langbakk.
Pasak V. Langbakk, Lyčių lygybės indeksas rodo, kad lygybė šlubuoja įvairiose srityse. Tai rodo mažesnis moterų dalyvavimas politiniuose sprendimuose, vyrų ir moterų disproporcija sprendimų vykdyme, smurto problema.
„Krizė lyčių lygybės situaciją paveikė neigiamai. Kiek domėjomės studijomis įvairiose šalyse narėse, koks krizės poveikis lyčių lygybei, visos studijos buvo paremtos darbo rinkos ir įdarbinimo srityje. Jei neturi darbo, labai sudėtinga, bet koks žmogus degraduoja“, – apibendrina pašnekovė.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė pastebi, kad per 15 jos vadovaujamos tarnybos veiklos metų lyčių lygybė Lietuvoje tapo suprantamu dalyku.
„Jeigu žiūriu į Lietuvą 15 metų atgal ir dabar, kontroliuojant 13 nediskriminacijos rūšių, kaip dabar turime pagal įstatymą, lyčių lygybė visuomenei yra suprantamiausias reikalas, jis labiausiai identifikuojamas. Bent jau nekelia dabar tam tikrų skeptiškų ar sarkastiškų šypsenėlių, kuomet sakome, kad lyčių lygybė turi būti ir, ko gero, ji iš tikrųjų yra „apsimokantis“ dalykas tiek vyrams, tiek moterims, tiek apskritai visuomenei“, – aiškino A. Burneikienė.
Pasak A. Burneikienės, tiek vyrai, tiek moterys turi vienodas galimybes save realizuoti visuomenėje – trukdžių dėl lyties neturėtų būti.
Smurtas prieš moteris – visos ES problema
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėjos Vandos Juršėnienės, Europos lyčių lygybės indeksas aiškiai parodo, kad praktikoje lyčių lygybė nėra pasiekta. Vis dėlto, sako V. Juršėnienė, pasaulio mastu ES atrodo gerai.
„ES yra labai progresyvi pirmiausia teisine prasme, antra, realių konkrečių apčiuopiamų rezultatų prasme – moterų ir vyrų padėties skirtumo mažinime. Tai visų pirma susiję su tokiomis ypatingai svarbiomis sritimis kaip moterų ekonominė nepriklausomybė, kuri vėlgi tiesiogiai priklauso nuo moterų ir vyrų užimtumo, atlyginimo skirtumo“, – DELFI sakė V. Juršėnienė.
Pasak V. Juršėnienės, ES susiduria su iššūkiais ne tik ekonominėje srityje. Pirmiausia paminėtinas smurtas prieš moteris. „Tai didžiulis iššūkis visoje Europos Sąjungoje. Nors ES lygmeniu mes imamės labai stiprių priemonių, praktikoje rezultatai vis dar matomi daug mažiau negu teisėje“, – kalbėjo Moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja.
Dėl to konferencijoje Vilniuje aiškinamasi, kas negerai struktūros mechanizmuose ir darbo metoduose.
Vyrai uždirba daugiau
Kaip rodo SADM duomenys, moterų ir vyrų užimtumo skirtumo rodikliu Lietuva pirmauja ES. 2012 m. 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis sudarė 61,9 procento ir per metus padidėjo 1,7 procentinio punkto.
Vyrų užimtumo lygis sudarė 62,5 proc. ir padidėjo 2,1 procentinio punkto. Moterų ir vyrų užimtumo skirtumo rodikliu Lietuva pirmauja ES, nežymiai atsilieka Latvija. Didžiausias moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumas Maltoje, Graikijoje.
Praėjusiais metais moterų nedarbo lygis buvo 3,6 proc. mažesnis nei vyrų. Moterų nedarbo lygis sudarė 11,5 proc., vyrų – 15,1 proc. Moterų ir vyrų nedarbo lygio skirtumo rodikliu Lietuva pirmauja ES.
2011 m. sumažėjo moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. 2011 m. šalies ūkio pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sudarė 11,9 procento ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 2,7 procentinio punkto.