Tai paaiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) išnagrinėjus Kalvarijos savivaldybės gyventojo Edgaro V. iškeltą administracinę bylą Lietuvos valstybei, kuriai atstovavo Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Teisėjos Veslavos Ruskan pirmininkaujama teisėjų kolegija konstatavo, kad įkalinimo įstaigos vadovybė pasielgė neteisėtai, todėl Lietuvos valstybė buvusiam kaliniui privalės sumokėti neturtinės žalos atlyginimą: „Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, dėl šio pažeidimo pareiškėjo patirto diskomforto lygį, byloje pateiktus pareiškėjo medicininius sveikatos duomenis, atsižvelgusi į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas“.
Tiesa, Edgaras V., kuris beveik keturis mėnesius kalėjo gerokai griežtesnėmis sąlygomis nei turėjo, patirtus dvasinius išgyvenimus buvo įvertinęs 31 tūkst. Eur, tačiau, anot teismo, kodėl būtent tokia suma, taip ir nesugebėjo pagrįsti: „Pareiškėjas nenurodo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų ar kitų išskirtinių ir reikšmingų aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui priteisti būtent jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį.“
„Teisių, kuriomis gali naudotis nuteistieji, laikomi atviroje kolonijoje, apimtis yra reikšmingai didesnė nei nuteistųjų, laikomų pataisos namuose paprastos grupės sąlygomis“, – neskundžiamoje nutartyje pabrėžė teisėjai.
Šią bylą LVAT nagrinėjo apeliacine tvarka – prieš tai Edgaro V. skundą išnagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai nusprendė pripažinti pažeidimą, tačiau buvusiam kaliniui neturtinės žalos nepriteisė – esą pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Anot pirmosios instancijos teismo, nenustatyta, jog Marijampolėje esančios įkalinimo įstaigos darbuotojai būtų sąmoningai siekę pažeminti Edgaro V. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o padarytas pažeidimas nebuvo intensyvus.
Kreipdamasis į teismą Edgaras V. nurodė, kad Marijampolės teismas jį nuteisė dėl įvykdyto nusikaltimo, kai maisto prekių parduotuvėje apsaugininkui įkando į ranką – tai jis padarė, kai apie 22 val., kuomet jau neparduodamas alkoholis, bandė pavogti degtinės butelį, o tai pamatęs apsaugos darbuotojas jį bandė sulaikyti.
Dėl šio nusikaltimo teismas anksčiau teistam vyrui skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ją nuteistasis privalėjo atlikti atvirojoje kolonijoje, tačiau buvo etapuotas į kalėjimą. Čia ir buvo įkalintas.
Nuteistasis tikino, kad kreipėsi į kalėjimo administraciją, tačiau pareigūnai jam nurodė, jog atvirojoje kolonijoje nėra laisvų vietų, todėl jis bausmę atliks gerokai griežtesnėmis sąlygomis. Supratęs, kad pareigūnai nejuokauja ir net neketina keisti savo sprendimo, Edgaras V. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri Marijampolėje esančios įkalinimo įstaigos vadovybei raštu nurodė, kad nuteistasis „be jokių išlygų turi būti perkeltas į atvirąją koloniją“.
Bet taip ir nebuvo perkeltas – po dviejų savaičių suėjo bausmės pabaigos terminas ir nuteistasis buvo išleistas į laisvę.
Skųsdamasis teismui Edgaras V. pažymėjo, kad įkalinimo įstaigos administracija savo neveikimu pažeidė Bausmių vykdymo kodekse numatytus reikalavimus, apribojo jo teisę į pasimatymus su šeimos nariais, giminaičiais, draugais, skambinti telefonu (per savaitę buvo leidžiama paskambinti tik 2 kartus po 15 minučių), apsipirkti parduotuvėje (buvo nustatytas limitas apsipirkti per mėnesį už 114 Eur, prekių asortimentas apribotas), be to jam nebuvo suteiktas darbas – esą jam paskirta per trumpa terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Bylos duomenis išanalizavusi LVAT trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai privalėjo Edgarą V. perkelti į atvirąją koloniją atlikti jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o to nepadarę, elgėsi neteisėtai.
Anot teismo, atvirose kolonijose nuteistiej yra laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi, nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais, gali be apribojimų gauti pasimatymus, perduodamus daiktus, gauti ir siųsti laiškus, turėti ir naudotis , dirbti, išvykti už teritorijos ribų ir pan. Be to, jie atviros kolonijos direktoriaus leidimu gali likusius tris mėnesius iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos bausmę atlikti savo namuose.
„Teisių, kuriomis gali naudotis nuteistieji, laikomi atviroje kolonijoje, apimtis yra reikšmingai didesnė nei nuteistųjų, laikomų pataisos namuose paprastos grupės sąlygomis, – pabrėžė teismas. – Todėl nustačius, kad pareiškėjas neteisėtai nebuvo perkeltas į apskritai mažiau jo teises apribojančią įstaigą, teisėjų kolegijos vertinimu, teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas, o pareiškėjo patirta neturtinė žala atlygintina pinigais.“
