Kovo 4-6 dienomis vyksiančios tradicinės Kaziuko mugės lankytojus džiugins ne tik originalūs tautodailininkų ir liaudies meistrų darbai, bet ir "Aukštaičių dienų" kultūrinė programa, kurią dovanos beveik visi Aukštaitijos miestai ir rajonai. Po mugės uždarymo Rotušės aikštėje bus švenčiamos Užgavėnės, ne kasmet sutampančios su Kaziuku.
Pasak sostinės mero Raimundo Aleknos, nuo 1604-ųjų kasmet šurmuliuojanti Kaziuko mugė tapo neatsiejama Vilniaus gyvenimo dalimi, į pavasarėjantį senamiestį sukviečianti minias žmonių. Šįmet dalyvauti mugėje panoro apie pusantro tūkstančio (keliais šimtais daugiau negu pernai) amatininkų, liaudies meistrų, visus metus gaminusių savo produkciją.
Pasak Kaziuko mugės organizatorės UAB "Concept events & media" vadovo Tado Rimdžiaus, mugės apimtis šįmet padidėjo - ji tęsis nuo Seimo rūmų per visą Gedimino prospektą, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėmis iki Tymo kvartalo ir Pilies gatve iki Rotušės aikštės, kur vyks kultūrinės programos renginiai.
"Norintys apeiti visą mugę, turės įveikti daugiau kaip 4 kilometrus į vieną pusę ir dar tiek pat grįžtant. Amatininkai, kiti prekybininkai šįmet užims didžiulį 7,7 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Prekybos vieta trims mugės dienoms dalyviams šįmet kainavo po 270 litų, su nuolaida moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems - 90 litų, nepriklausomai nuo išsidėstymo senamiestyje, todėl ateityje galvosime apie kainų skirtumą", - kalbėjo T. Rimdžius.
Kaziuko mugėje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Vengrijos amatininkai, išsidėstysiantys netoli Tymo kvartalo. Teigiama, kad jauniausia mugės dalyvė - papuošalais prekiausianti 11 metų mergaitė, vyriausi amžiumi amatininkai - 83 metų medžio drožėjas ir 85 metų verbų pynėja. Organizatoriai pastebi ir kasmet kintančias mugės madas - užpernai populiariausi buvo dekupažo gaminiai, pernai - veltiniai, šįmet - vėriniai iš karoliukų ir savos gamybos muilas.
Mugėje veiks aštuoni maitinimo taškai, kurių šįmet mažiau, kad šventė netaptų kulinarine. Skambės liaudiška muzika, kursianti atitinkamą atmosferą.
Rengėjams didžiausią nerimą kelia šiukšlių išvežimas - pernai mugėje surinkta 34 tonos atliekų.
Šių metų kultūrinės programos akcentas - "Aukštaičių dienos", kuriose dalyvaus žmonės iš 15 Aukštaitijos rajonų - apie 80 amatininkų kals metalą, droš medį, žies puodus, pins pintines, prekiaus inkilais, lesyklomis, aviliais, naiviosios tapybos darbais, juostomis, karpiniais ir kitais kūriniais. Netrūks ir Aukštaitijos kulinarinio paveldo - Kėdainių blynų, Panevėžio pyragų, Visagino avienos troškinio ir kitokių patiekalų ragavimo.
Mugės lankytojus linksmins 96 ansambliai, ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų. Mokytojų namuose vyks literatūrinė aukštaičių rašytojų programa, bus primenami primišti rašytojai ir pristatomi dabar plunksną miklinantys, o svarbiausias akcentas taps rašytoja klasikė, daug metų gyvenusi Aukštaitijos sostinėje Panevėžyje - Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kurios 150-ąsias gimimo metines Lietuva minės kovo pabaigoje.
Šįmet trečią kartą vyks ir alternatyvioji Kaziuko mugė, daugiau orientuota į jaunąją publiką. Lukiškių aikštėje ji kvies į garso, vaizdo ir judesio kupinus renginius ir kūrybines dirbtuves.
Baigiantis Kaziuko mugei, kovo 6 dieną, sekmadienį, Rotušės aikštėje vyks tradicinė Užgavėnių šventė, kurios simboliu šįmet taps ne žemaičių Morė, bet aukštaičių Gavėnas. Tradiciškai žūtbūtinėje kovoje susigrums Lašininis su Kanapiniu, aikštę užplūs ožiai, velniai, daktarai, ubagai, raganos ir kiti žiemos varymo iš kiemo personažai.
Kultūrinė mugės programa šįmet kainuos per 200 tūkst. litų, iš jų 150 tūkst. litų skiria Vilniaus savivaldybė, o iš mugės mokesčių į savivaldybės biudžetą planuojama surinkti apie 115 tūkst. litų.