Pagalba įmokomis nusiperkama iš anksto
„Socialinio draudimo funkcija – suteikti pajamas, kai žmogus tam tikrais savo gyvenimo periodais dėl tam tikrų priežasčių nesugeba užsidirbti pragyvenimui arba užsidirba nepakankamai brangių paslaugų apmokėjimui. Socialinis draudimas tarsi savotiški mainai – mes gauname pagalbą, nes ją iš anksto nusiperkame išankstinėmis įmokomis socialinio draudimo įstaigai. Taip pat jis turi socialumo ir solidarumo aspektą, nes pagalbos dydžiai nebūtinai yra lygūs sumokėtoms įmokoms“, - teigė R. Lazutka Seimo surengtoje konferencijoje „Socialios rinkos plėtros perspektyvos“.
Anot Lietuvos mokslo tarybos nario, kad ir kaip Lietuvoje būtų kritikuojamas socialinis draudimas, iš 132 šalių jis dominuoja 81 proc. Taigi negalime manyti, kad jos visos klysta.
„Tačiau Lietuvoje, kaip rodo gyventojų apklausos, socialiniu draudimu nelabai pasitikima. Pastarasis čia tapatinamas su „Sodra“ ir net 40 proc. gyventojų netiki, kad ji pajėgs ateityje pensijas, pašalpas ir išmokas. Kuo pagrįstas toks nepasitikėjimas, nelabai žinau. Mat statistika, kaip kito per pastaruosius dvidešimt metų pensijų dydis, lyginant jį su vidutiniu darbo užmokesčiu bei BVP vienam gyventojui, rodo, kad pensijų dydis buvo palaikomas santykinai didesnis krizės laikotarpiais ir kiek mažesnis, kai ekonomika klestėjo.
Aš visiškai nesutinku su kritikais, kurie sako, kad ekonomikos bumo laikotarpiu pensijoms ir išmokoms buvo labai stipriai atverta valstybės piniginė. Kai vertiname pensijas vidutinio darbo užmokesčio ir BVP atžvilgiu, anaiptol nebuvo taip. Ekonomika augo sparčiau nei augo pensijos. O kad pensijų dydis palaikomas kriziniu laikotarpiu, tai pagrįstas sprendimas, kadangi žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės, nuosmukį išgyventi sunkiau. Jiems netekti vieno lito skausmingiau nei tiems, kurių pajamos didesnės“, - aiškino ekonomistas.
Taigi pranešėjas tikino beveik nematąs argumentų, kodėl socialinio draudimo sistema yra bloga. Tiesa, argumentu gali būti faktas, kad ji turi deficitą krizės metu ir kad pensijos iš principo yra mažos. Kita vertus, jos yra tokio dydžio, kiek joms skiriama pinigų. Be to, pensijos mažos todėl, kad trečdalis įmokų mokėtojų emigravę iš Lietuvos. Jei jie būtų čia, arba pensijos galėtų būti didesnės, arba socialinio draudimo įmokos mažesnės.
Ko tikėtis iš paskolos arba indėlio
„Patyrinėkime pavyzdį. Jei moteris nori metus prižiūrėti vaiką ir šeima su 2 vaikais nusprendžia pasiimti 12 mėnesių vartojimo paskolą, turint omenyje, kad vidutinės šeimos pajamos Lietuvoje yra 3200 litų, bankas sutinka paskolinti 8704 litų paskolą su beveik 10 proc. palūkanomis. Nusprendus, kad palūkanos – per didelės, galima taupyti šiam laikotarpiui iš anksto. Jei šeima padės tokio pačio dydžio indėlį 12-kai mėnesių, ji gaus vos 1,79 proc. palūkanas. Tuo tarpu prognozuojama infliacija – 4 proc., ekonomika augs 6,5 proc., o tai reiškia, kad gauta suma po metų sudarys pajamose mažesnę dalį.
Aišku, kyla klausimas, kiek sumokama „Sodrai“ ir kiek iš jos gaunama. Susumavę įmokas gausime didžiules sumas, o žadamos pensijos – labai mažos. Susidaro įspūdis, kad „Sodros“ palūkanos – dar didesnės nei banko. Tačiau socialinis draudimas atlieka ir perskirstymo funkciją. Kaip rodo kitų šalių sistemos, manoma, kad taip daryti būtina“, - tikino ekonomistas.
Pagrindinė kliūtis taupymui – neprognozuojama kainų raida
Anot pranešėjo, finansinės rinkos susiduria su dar viena problema – taupymas gali būti neprasmingas. Tarkime, žmogus taupo senatvei, varžo savo vartojimą, bet senatvės taip ir nesulaukia. Arba žmogus apsidraudžia nuo ligos, bet taip ir nesuserga. Todėl prasminga apjungti tuos mokėjimus ir paskirstyti. Jie bus mažesni, bet padengs ir didesnes žmonių išlaidas.
„Be to, kai jūs apsidraudžiate gyvybę ar nuo ligų, tarkime, 10 tūkst. litų suma, kaip žinoti, kokią vertę ši suma turės po penkerių ar dešimt metų? Ji bus didelė ar maža? Tai priklausys nuo ekonomikos raidos, kainų, atlyginimų. Šie dalykai nėra tiksliai prognozuojami. Ir kai jums siūlo privačiai kaupti pensijai bei žada palankias sąlygas ir dideles pensijas, pabandykite paprašyti, kad jūsų pensijos dydis sudarytų, pavyzdžiui, 10 proc. tuometinio Seimo nario atlyginimo ar tiesiog tam tikrą procentą vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio. Jie atsiprašys, kad tokios paslaugos neteikia. O žmonėms ateityje reikia ne apibrėžtos sumos, bet pensijos, už kurią jie galėtų išgyventi.“, - svarstė R. Lazutka.
Kitas ekonomisto pavyzdys – ligos draudimas, jeigu iš „Sodros“ jį perimtų gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės. Tačiau tuomet bendrovėms tektų aktyviai konkuruoti dėl klientų, o didėjant konkurencijai didėtų jų administracinės išlaidos.
„Taigi sumažinti paslaugos kainos nepavyktų, kadangi daug lėšų reikėtų išleisti reklamai. Socialinis draudimas tai sugeba padaryti pigiau. Bėda ta, kad jis Lietuvoje nelabai puoselėjimas, todėl yra silpnas ir skurdus. O kai jis skurdus, juo mažai pasitikima. Pavyzdžiui, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, paklausti, kokia įmokų dalis skiriama „Sodros“ administravimui, nurodė apie 10 proc. Tuo tarpu tikroji suma – vos 3 proc.
40 proc. gyventojų mano, kad negali daryti įtakos socialiniam draudimui. Tai irgi netiesa, nes egzistuoja Trišalė taryba, kuri gina ir vartotojų interesus. Bėda ta, kad mes negirdėjome, kad iš tos tarybos pasigirstų nuomonė, kuri skirtųsi nuo Vyriausybės pozicijos. Įdomu, kodėl. Mano manymu, tai demokratinės sistemos netobulumai“, - apibendrino pranešėjas.