Preliminariais duomenimis, „Santarvės centras“ šiuose rinkimuose surinko 23,26 proc. balsų, tai sudaro 208 522 balsus.
Praėjusiuose parlamento rinkimuose „Santarvės centras“ pademonstravo dar geresnius rezultatus ir surinko 28,6 proc. balsų. Tai sudarė 259 493 rinkėjų balsus.
Vadinasi, per šiuos rinkimus N. Ušakovo partija pablogino savo rezultatus, nors rinkimus laimėjo. Ką tai reiškia Latvijai?
Du scenarijai: status quo ir prorusiška koalicija
„Praėjusius rinkimus „Santarvės centras“ irgi laimėjo ir net didesniu atotrūkiu. Aš manau, kad tai atitinka tradicinę Latvijos politinės sistemos schemą. Visuomet yra prorusiškas blokas, kuris visą laiką pasirodo neblogai, laimi daugiausia balsų, bet paskui dažniausiai būna už koalicijos ribos. Net ir dabar jau pasirodė žinios, kad išlieka ta pati koalicija. Iš balsavimo matyti, kad dabartinę koaliciją sudarančios partijos – „Vienybė“, Nacionalinis aljansas bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga – ir toliau gali dominuoti. „Santarvės centro“ pozicijos dargi net susilpnėjo“, - aiškino Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.
Latvijoje Seimas renkamas pagal proporcinę rinkimų sistemą. 100 parlamentarų išrenkami penkiose daugiamandatėse rinkimų apygardose. Rinkimų sistema skiriasi nuo Lietuvos, kur pusė Seimo narių išrenkama pagal proporcinę rinkimų sistemą pagal partijų sąrašus, kita pusė – vienmandatėse apygardose, kai balsuojama už konkrečius asmenis.
„Buvo baiminamasi, kad „Santarvės centro buvimas opozicijoje gali juo „užauginti“ per ketverius metus, kad daugiau latvių gali pradėti balsuoti už juos, tačiau laikas parodė, kad tai „neužaugino“ šios partijos, o etninius latvius, kurie už „Santarvės centrą“ galbūt balsuodavo dėl socialinių dalykų, dar labiau atribojo nuo prorusiškos partijos“, - sakė politologas.
„Manau, žvelgiant geopolitiškai rusiškas scenarijus nesuveikė“, - pridūrė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, prieš rinkimus buvo brėžiamas scenarijus sudaryti „Santarvės centro“ koaliciją su kairiąja partija „Iš širdies – Latvijai“ ir nuo dabartinės koalicijos atplėšti Žaliųjų ir valstiečių sąjungą.
„Yra tokia žaliųjų partija ir Aivaras Lembergas iš Ventspilio. Kalbama, kad jam neva planuota siūlyti premjero postą tam, kad jis būtų ištrauktas iš kitų partijų grupės. Siūlo premjero postą, jis išeina vedinas savo interesų ir tada „Santarvės centras“ kontroliuoja visa kita arba bent įeina į valdžią. Bet A. Lembergas, matyt, sveiko proto“, - pasakojo L. Kasčiūnas.
Partija „Iš širdies – Latvijai“, vadovaujama Ingunos Sudrabos, jau paskelbė neketinanti bendradarbiauti su „Santarvės centru“.
R. Juknevičienė: Kremlius nori turėti savo žmones NATO ir ES
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė irgi tikėjosi, kad dabartinė Latvijos koalicija išlaikys savo įtaką ir suformuos naują Vyriausybę.
Jos teigimu, Rusijos žiniasklaidoje, skirtoje Baltijos šalims, buvo masinis žinučių antplūdis būtent apie Latvijos parlamento rinkimus. „Atrodo, kad jie niekuo kitu nebeužsiima. Ir visos žinutės už N. Ušakovą“, - sakė R. Juknevičienė.
Konservatorė pabrėžė, kad N. Ušakovui pavyksta pritraukti net ir latvių balsus.
„Lietuvoje juk irgi yra pakankamai daug Rusiją mylinčių, Kremliaus politiką remiančių žmonių, jie save vadina pragmatiškais, vis atranda naujų pavadinimų“, - sakė R. Juknevičienė.
„Darbo partija yra labai tinkamas analogas su N. Ušakovu. Tik, dėkui Lietuvos partizanams, pas mus rusifikacija vyko mažesniais mastais nei kad Latvijoje“, - sakė politikė.
R. Juknevienė šiuos parlamento rinkimus Latvijoje pavadino egzistenciniais. Jos teigimu, Rusijai šie Latvijos parlamento rinkimai buvo svarbūs, nes Latvija ateinančiais metais pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
„Prie NATO ir Europos Sąjungos stalo Kremlius nori turėti sau palankius žmones, jie tą ir daro rafinuotais metodais nei kad einant vien tik per Rusų sąjungą“, - reziumavo politikė.
B. Juodka: išliks sena koalicija
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Benediktas Juodka svarstė, kad Latvijoje ir po rinkimų išsilaikys ankstesnė centro dešinioji Vyriausybė, nes bent jau pagrindinė jos grandis – „Vienybė“ – labai nedaug atsilieka nuo „Santarvės centro“.
„Nežiūrint į tai, jog „Santarvės centras“ gavo 1,5 proc. daugiau už artimiausią varžovę, bet, manau, kad koalicija ir toliau išliks centro dešinioji. Samprotauju teoriškai, bet manau, kad taip ir bus“, - sakė B. Juodka.
Politikas pabrėžė, kad nuo praėjusių rinkimų „Santarvės centras“ kaip tik prarado balsų.
G. Kirkilas: Latvijai trūksta stiprios kairiosis partijos
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas nedidelės „Santarvės centro" persvaros taip pat nesureikšmino, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Latvijoje, kaip ir kai kuriose kitose Rytų Europos valstybėse, nesusiformavo stiprios kairiosios partijos, todėl jų vietą užima prorusiškos politinės jėgos, pasitelkusios kairiąją retoriką.
G. Kirkilas teigia, kad rinkėjai balsuodami dažniausiai atsižvelgia į politinių partijų socialinę ir ekonominę programą: nedarbas, socialiniai reikalai domina visų tautybių gyventojus - nesvarbu, ar jie latviai, ar rusai, ar lietuviai.
„Vienas svarbiausių dalykų, kad latviai neturi stiprios kairiosios partijos, todėl šią nišą užima prorusiškos partijos. Tai yra tiesa. Latvijos specifika tokia. Ir ne tik Latvijos, taip pat ir kitų šalių. Nežinau, kodėl taip susiklostė, nes ten buvo net kelios socialdemokratų partijos, bet, matyt, buvo lyderių problemos", - svarstė G. Kirkilas.
„Ta pati problema kamuoja ir kitas šalis. Pagaliau, net Ukrainoje ir Moldovoje ir kai kuriose kitose postkomunistinėse šalyse nesusikuria kairiosios partijos, tada jų nišą bando užimti prorusiškos politinės jėgos", - sakė politikas.