Būtent iš oro baliono skrydžio kinams bus pristatyta Lietuva. Pradėti kelionę po Lietuvą bus pasiūlyta nuo savo pėdų atspaudų, o išeinant – prasimankštinti su krepšinio kamuoliu.
Kinų ambicijos – nustebinti pasaulį
Jau liko mažiau nei mėnuo, kai Kinijos mieste Šanchajuje vartus atvers pati didžiausia ir prašmatniausia pasaulio paroda istorijoje, kurioje šalys pristatys savo kultūrines vertybes, tradicijas, gamtą, verslą ir mokslo pasiekimus. Kiekviena šalis nori pasipuikuoti savo vertybėmis ir atrodyti pati patraukliausia turistams, verslininkams, investuotojams. Parodoje dalyvauja 192 valstybės, 50 tarptautinių organizacijų, 36 miestai, 18 stambių kompanijų. Paskutinę akimirką sprendimas dalyvauti buvo priimtas ir Lietuvoje, kuri nuo nepriklausomybės paskelbimo dalyvavo visose panašiose parodose.
Tiesa, ekonominė krizė pakoregavo daugelio valstybių išlaidas parodai, tačiau Kinijoje, regis, krizės nėra. „Net Kinijoje gyvenantys lietuviai manęs nesupranta, kai sakau, kad parodos įrengimo darbai vyksta gerai, o gal net geriau nei Japonijoje ir Ispanijoje (šiose šalyse vyko ankstesnės parodos - DELFI). Neigiamus stereotipus mums turbūt suformavo pigi produkcija, kurią renkasi Lietuvos prekybininkai. Iš tiesų Kinijoje galima rasti ir labai pigių, ir labai brangių, ir labai prastų, ir labai geros kokybės prekių, o paroda Kinijoje yra prioritetas Nr. 1.
Kinai į parodą jau investavo daugiau kaip 10 mlrd. litų, investicijos į miesto infrastruktūrą siekia per 100 mlrd. litų. Taigi Kinija ruošiasi labai rimtai. Pekino olimpinių žaidynių objektai – paukščio lizdas ar vandens kubas – tik mažytė dalis to, ką žmonės matys parodoje. Daug kas dar laikoma paslaptyje, bet jau aišku, kad šou parodos lankytojams garantuotas. Patys kinai sako, kad su olimpinėmis žaidynėmis jie tik repetavo, o dabar parodys pasauliui, ką jų valstybė gali“, - pasakojo Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas Romas Jankauskas.
Daugelis šalių taip pat deklaruoja kažką darančios parodų istorijoje pirmą kartą. Pavyzdžiui, Rusija teigia dar niekada nesistačiusi tokio didelio paviljono. Dalyvavimas parodoje šaliai kainuos beveik 100 mln. litų, prancūzams – apie 50 mln. eurų, australams – 89 mln. Australijos dolerių. Lietuva suplanavusi surinkti 10 mln. litų, tačiau kol kas nėra ir jų. Pavyzdžiui, kol kas nežinoma, iš kokių lėšų teks apmokėti Nacionalinės dienos kultūrinę programą, kuri vyks spalio 25 d.
Spėjama, kad Lietuvos paviljoną per pusmetį aplankys 3-4 mln. žmonių, maždaug po 20 tūkst. kasdien. Iš viso parodoje apsilankys mažiausiai 70 mln. žmonių. Pasaulinės parodos tema – „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas“.
Kas vyks Lietuvos paviljone
Standartinės formos Lietuvos paviljonas iš išorės bus papuoštas Lietuvos vaizdų montažais, apimančiais žinomų mūsų šalies menininkų nuotraukas ir grafikos darbus. Montažuose parodos lankytojai matys Lietuvos architektūros šedevrus ar jų fragmentus, lietuviškus simbolius, o užeiti į vidų kvies dvi iš krepšinio kamuolių sudėliotų žmonių – krepšiažmogių – figūros.
Centrinė vidaus kompozicija – oro baliono krepšys ir dalis skrydžiui paruošto baliono. Aplink dvylikoje ekranų bus projektuojami Lietuvos vaizdai, o šalia – informacinių terminalų zona, kurioje lankytojai ras daug žodinės informacijos, nuotraukų, filmų. Lankstinukus – pradedant plačiajai visuomenei skirtu oreivio dienoraščiu, baigiant informaciniais leidiniais verslininkams – gidai dalins ir informaciniame bare. Kadangi Japonijoje kas antram ar trečiam lankytojui reikėjo aiškinti, kur yra Lietuva, šįkart pasirūpinta žemėlapiu, kurioje apvesta Lietuva.
Vienas iš paviljono kampų skirtas laikiniems pristatymams. Jame bus eksponuojama Klaipėdos menininko Vytauto Karčiausko dinaminė skulptūra „Aš galiu“ – paviljono logotipą primenantis judantis ratas, ant kurio galima užsilipti ir priešais stebėti Lietuvos uosto, Baltijos jūros ar Lietuvos miškų vaizdus. Šioje salėje taip pat bus galimybė pradėti simbolinę kelionę po Lietuvą įspaudžiant savo pėdą.
„Daugelis šalių į parodą atveža kokius nors tikrus objektus. Pavyzdžiui, Kopenhaga „išnuomoja“ garsiąją undinėlės skulptūrą, čekai – Prahos Karlo tilto bareljefus, norvegai – vieną Oslo skulptūrų. Mes į Šanchajų ketiname nugabenti stebuklų plytą iš Vilniaus Katedros aikštės. Jau gaminama jos kopija, kuri turėtų pakeisti originalą. Ji būtų baliono krepšyje. Kinai patarė šalia įrengti dėžutę, į kurią žmonės galėtų mesti ant lapelių užrašytus norus. Kinijoje labai gyva tradicija stovėti ant akmenų ir galvoti apie savo troškimus“, - pasakojo R. Jankauskas.
Paviljone bus galima pavalgyti lietuviškų cepelinų bei kitų tradicinių patiekalų ir išgerti lietuviško alaus. „Kinai mėgsta alų, tiesa, daug silpnesnį, ir pirmenybę teikia ne pilstomam tiesiai iš statinės, kaip mes, o iš butelių. Todėl kilo galvosūkis – ar pateikti tai, kas kinams įprasta, ar belstis į jų smalsumą išbandyti kažką nauja“, - sakė pašnekovas.
Prie išėjimo bus pristatomas kitais metais Lietuvoje vyksiantis Europos krepšinio čempionatas. Vaikai ir suaugusieji galės pamėtyti į krepšį, nusifotografuoti šalia žinomų lietuvių krepšininkų ar Kinijos žvaigždės Yao Mingo atvaizdų, galbūt susitikti su Kinijos krepšinio rinktinę treniravusiu Jonu Kazlausku, laimėti krepšinio čempionato atributikos.
Filatelistai galės įsigyti specialiai šiai parodai skirtų ir kitų pašto ženklų ir netgi iš paviljono išsiųsti laiškus į bet kurį pasaulio kraštą – juos pristatys Lietuvos paštas. Kinijoje gaji tradicija rinkti antspaudus, liudijančius apie apsilankymą kokioje nors vietoje. Tokį antspaudą bus galima gauti ir Lietuvos paviljone.