Kaip skelbia Lenkijos naujienų agentūra PAP, lenkų mokytojų draugija „kviečia tęsti mokymą pagal praktikoje jau patikrintas taisykles iš ankstesnio įstatymo“. „Macierz Szkolna“ taip pat ragina „konstruktyviai priešintis“ Švietimo įstatymui.
Anot PAP, tokį kreipimąsi trečiadienį gavo lenkiškų Lietuvos mokyklų mokytojai bei direktoriai.
Lenkus Švietimo įstatyme bene labiausiai piktina nuostata, įpareigojanti lenkiškose mokyklose Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos pamokas vesti lietuvių kalba.
Taip pat piktinamasi lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimu lietuviškose ir lenkiškose mokyklose – teigiama, kad lenkų tautybės būsimieji abiturientai neturi pakankamai laiko prisivyti lietuvių tautybės bendraamžius.
PAP cituojamas „Macierz Szkolną“ vadovas Juzefas Kvetkovskis teigia, kad Švietimo įstatymo nuostatos yra diskriminacinės, kelia grėsmę lenkų tautinės mažumos švietimui, riboja tėvų teisę auklėti savo atžalas gimtąja kalba ir pažeidžia vaikų teises.
ŠMM: tai tas pats, kas nepaisyti kelio ženklų
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad įstatymo laikytis būtina – nepriklausomai nuo to, patinka jis lenkų pedagogams ar ne.
„Nuomonę gali turėti bet kuri grupė, bet įstatymai turi būti vykdomi. Jeigu jie būtų pakeisti – būtų galima vykdyti taip, kaip pakeista. Bet kol įstatymas yra galiojantis, nepakeistas, reikia vykdyti įstatymo nuostatas. (...) Jeigu nepatinka įstatymas, galima inicijuoti įstatymo pakeitimą“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Raginimą ignoruoti Švietimo įstatymo nuostatas jis palygino su kvietimu nepaisyti Kelių eismo taisyklių.
„Jeigu man nepatinka vienas ar kitas eismo apribojimas, tai dar nereiškia, kad aš turiu jo nesilaikyti“, - sakė V. Bacys.
ŠMM pabrėžia, kad už įstatymo nepaisymą atsakomybė guls ant mokytojų bei mokyklų direktorių, o ne ant „Macierz Szkolna“ pečių.
„Jie privalo vykdyti įstatymus. Organizacija („Macierz Szkolna“ – DELFI) yra visuomeninė. Teisininkai turėtų išaiškinti, ką reiškia raginimas nevykdyti šalies įstatymų. Nežinau, kokios čia pasekmės gali būti. Bet mokyklos, mokytojai – jie asmeniškai atsako. Sankcijos yra elementarios – iki nušalinimo nuo darbo“, - reziumavo viceministras.
Švietimo įstatymas įsigalios jau liepos 1 d.