LSDS pirmininkas Arvydas Akstinavičius partijos sprendimą nutraukti savo veiklą pateikė kaip protestą prieš, jo vertinimu, prastėjančią demokratijos situaciją, ko išdava jis pateikė Seime įregistruotus bandymus varžyti teisę inicijuoti referendumus.
"LSDS veiklos nutraukimas - tarsi Kalantos susideginimas. Mes norime savo veiklos nutraukimu atkreipti dėmesį, kad padėtis yra bloga, ir duok, Dieve, kad mūsų šitas susideginimas būtų toks pats prasmingas, kaip ir Kalantos, ir kad po 15 metų Lietuvoje prasidėtų naujas atgimimas, nauja laisvėjimo banga. Manau, tada prognozės, kad lietuvių liks 2 milijonai, nebeturės pagrindo", - kalbėjo A. Akstinavičius antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje.
Partijos pirmininko pavaduotojas Dainius Paukštė mano, kad dabartinė sistema nėra palanki neparlamentinėms partijoms, kurių laukia LSDS likimas, o nuo to nukentės rinkėjai, kurie neturės galimybės rinktis iš idėjų įvairovės.
"Aš net neabejoju, kad toks pats likimas laukia ir visų tų politinių jėgų, kurios yra už Seimo ribų, tik jos gal numirs tyliai, bus panaikintos, o gal "parodant" demokratiškumą sistemos tas laikas bus ištęstas kaip galima daugiau, bet iš esmės šiandien varžysis tik tos partijos, kurios turi valstybinį finansavimą ir kurios yra Seime", - apgailestavo D. Paukštė.
Tam, kad mažosios neparlamentinės partijos galėtų išlikti, pasak LSDS pirmininko, svarbiausia - užtikrinti, kad visos Lietuvoje veikiančios partijos turėtų bent panašias galimybes skleisti savo idėjas, programas.
A. Akstinavičiaus vertinimu, biudžetinį finansavimą turėtų gauti ne tik į valdžios institucijas patenkančios partijos.
"Kiekvienas rinkėjo balsas turi turėti tam tikrą piniginę išraišką. Primityviai, vienas balsas - vienas litas, ir jeigu politinė organizacija surenka 20 tūkst. balsų, bet nepatenka į valdžios institucijas, ji turi gauti tam tikrą kiekį lėšų, kiek uždirbo iš rinkėjų", - sakė A. Akstinavičius.
LSDS pirmininkas taip pat pažymėjo, kad savo idėjas ir programas turėtų turėti galimybes išdėstyti ir rinkimų kampanijose dalyvaujantys politiniai sąrašai. Jis čia atkreipė dėmesį į Nacionalinio transliuotojo vaidmenį, kuris esą turėtų užtikrinti informacijos sklaidą.
"Piliečiai turi teisę gauti informaciją apie visas politines organizacijas, politinius sąrašus, jų idėjas ir programas", - sakė A. Akstinavičius.
LSDS įsikūrė 1999 metais - tuomet, kai nuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), protestuodama prieš LSDP jungtuves su LDDP, atsiskyrė partijoje veikusi frakcija "Socialdemokratija 2000". Per penkiolika veiklos metų partijai nė karto nepavyko tapti parlamentine.
LSDS priklausė 1300 narių, dalis jų jungsis į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kur įkurta Socialdemokratų frakcija. Kai kurie Socialdemokratų sąjungos nariai, pasitraukę iš LSDS, su šia partija netgi dalyvaus savivaldos rinkimuose.
"Prisiimdami atsakomybę ir kartu nepasitraukdami iš politinio gyvenimo dalis mūsų bičiulių dalyvaus savivaldos rinkimuose. Mes esame apsisprendę, kad rinkimuose dalyvausime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir kai kuriuose rajonuose mūsų žmonės dalyvaus nepartiniuose sąrašuose", - sakė A. Akstinavičius.
