Europos vadovų susitikime kalbėta apie ES ekonominę padėtį ir valstybių narių įsipareigojimus įgyvendinti reformas, kurios užtikrintų spartų ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Europos Komisija (EK) pateikė individualų kiekvienos ES narės 2014 m. pažangos įvertinimą.
Pasak Lietuvos vadovės, Lietuva labai gerai įvertinta energetikos infrastruktūros, energetikos saugumo užtikrinimo, diversifikacijos srityse, pertvarkant valstybines įmones, dėl fiskalinės drausmės laikymosi, euro zonos įsipareigojimų perkėlimo į nacionalinę teisę.
„Tai trys grupės, sektoriai, kurie tikrai vertinami labai pozityviai ir esame netgi pavyzdiniai Europos Sąjungoje“, – Lietuvos žurnalistams atvykusi į antrąją EVT dieną sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau, anot jos, yra daug segmentų, kur pažangos nėra, arba jie labai apleisti. Tai, pasak D. Grybauskaitės, socialinio saugumo klausimai – pensijų reforma, socialinių išmokų efektyvumo klausimas, socialinės atskirties dalykai, nedarbas.
„Šis paketas dar kelia nerimo visiems ir mums nurodo ir parodo kryptį, į ką reikia investuoti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuva, kaip nurodo EK, per mažai dėmesio skiria energetiniam efektyvumui – apšiltinimui, energetinių išteklių panaudojimui. Kol kas Lietuva yra labiausiai neefektyviai panaudojanti energetinius išteklius šalis.
„Taigi ir darbo rinkos lankstumo klausimai. (...) Klausimų yra daug, į ką reikia investuoti, į juos atkreipiamas dėmesys, nurodomos rekomendacijos. Tai yra labai gerai, nes bet kuri Lietuvos Vyriausybė, kaip ir ši, turi gaires, iš šalies kartais ir geriau matyti, kokios problemos, kaip jos vertinamos, ir tikrai tų namų darbų yra daug, kad Lietuva galėtų greičiau vystytis. Ir ne tik vystytis, bet ir kelti gyvenimo lygį mūsų žmonėms ir užtikrinti būtent socialinį saugumą, kas yra labai svarbu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė kol kas negalėjo įvardinti tinkamai atliekamų namų darbų socialinio saugumo srityje.
„Kol kas daug diskusijų, daug darbo grupių, kaip visada. Rimtų pokyčių nėra. O tai, kad socialinė ir „Sodros“ situacija, ir pensijų sistemos problemos išties labai akis badančios, mes žinome patys. Kol kas to ryžtingumo ir efektyvumo tikrai nėra. Yra diskutuojami įvairūs teoriniai socialiniai modeliai, bet jie iš tiesų yra maksimalistiniai, nepamatuoti, kainuojantys milijardus litų. Tai, aišku, kalbėti apie reformą, kuri yra realiai ne reforma, o tiktai mėginimas dar daugiau išdalinti pinigų. Tai yra didžiausia problema, į kurią reikia atkreipti dėmesį – ne vien tik pinigų dalinimas, socialinė sistema ir išmokų sistema turi būti efektyvi, nesidubliuojanti, o atvirkščiai – skatinanti žmones siekti daugiau ambicijų, turėti darbo rinkoje, o ne sėdėti tiktai ant pašalpų sistemos“, – kritikos negailėjo šalies vadovė.
A. Butkevičius: kuriame naują socialinį modelį
„Prezidentės išvardintos srityse, kuriose Lietuva daug pasiekė: energetikos infrastruktūros, energetikos saugumo užtikrinimo, valstybinių įmonių pertvarkos, euro įvedimo – Vyriausybė padarė labai daug. Džiaugiamės, kad rezultatus pastebi ir Europos Komisija.
Tuo tarpu energijos efektyvumo didinimo ir socialinėje srityje konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu situacija tik prastėjo – renovacija nejudėjo į priekį, didėjo socialinė atskirtis, daugėjo emigruojančiųjų.
Mūsų Vyriausybė pradėjo realius darbus, siekdama didinti energetinį efektyvumą. Iš viso šiuo metu rangos darbai vyksta 890 šalies daugiabučių, dėl beveik 400 namų atnaujinimo vyksta statybos rangos darbų konkursai, artimiausiu laikotarpiu konkursai bus paskelbti dar apie 600 namų atnaujinimui. Beveik 1500 namų renovacijai jau yra suderinti investicijų projektai.
Vertinant bendrai Programos rezultatus nuo 2013 m., iš viso yra parengti ir suderinti 3489 namų energinio efektyvumo didinimo projektai, iš kurių 2066 namų gyventojai yra pritarę projektų įgyvendinimui, skaičiai byloja patys už save“, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Pasak premjero, kaip tik šiuo metu daug dėmesio skiriama ir socialinei sričiai, nes Vyriausybė supranta naujojo socialinio modelio poreikį.
„Norint socialinių problemų sprendimo reikia kompleksinių sistemos pokyčių, to ir siekiame, kurdami naują socialinį modelį, kuris pakeis senąjį, nebeatitinkantį realijų. Iki šiol ne viena Vyriausybė apie tai kalbėjo, tačiau nesiėmė realių veiksmų.
Mes ėmėmės šio darbo, atsižvelgdami į tarptautinę praktiką, pritaikydami ją pagal Lietuvos poreikius ir galimybes.
Netrukus naujas socialinio modelio projektas, apimantis ir darbo santykius, ir pensijų sistemą pasieks Vyriausybę, bus svarstomas kartu su socialiniais partneriais, kad atitiktų ne kurios nors vienos pusės lūkesčius, bet ir darbuotojų, ir darbdavių. Tikiuosi, kad valstybės vadovė, kalbanti apie lankstesnių darbo santykių poreikį, palaikys šalies mokslininkų pasiūlymus, kaip keisti esamą socialinę sistemą, kad laimėtų dirbantieji ir darbdaviai, kad šalies ekonomika vystytųsi“, - teigia Vyriausybės vadovas A.Butkevičius.