„Deja, mes akivaizdžiai matome, jog vyksta Baltijos regione ginklavimas. Kalbant konkrečiai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose atsiranda nauji kariniai objektai, NATO lėktuvai vykdo karinį patruliavimą. Mes, rengdami karinius planus, į tai neatsižvelgti tiesiog negalime“, - per interviu sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras.
A.Gruško paaiškino, jog Rusija NATO veiksmus vertina ir stebi per įsipareigojimų, kuriuos Aljansas prisiėmė pasirašęs Rusijos ir NATO bendradarbiavimo aktą, prizmę.
„Šių įsipareigojimų prasmė ta, kad NATO įsipareigojo prie sienos su Rusija nekurti karinės infrastruktūros, atsisakyti nuolatinio karinių jėgų dislokavimo naujųjų narių teritorijose“, - teigia Rusijos diplomatas.
Atsakydamas į bendro pobūdžio klausimą apie NATO ir Rusijos santykius, A. Gruško pareiškė: „Manau, jog, jeigu kalbėtume apie Rusijos ir NATO santykius, jiems netaikoma sąvoka „priešai-draugai“. Bet tiek Rusija, tiek NATO šalys puikiai supranta, jog du tokie stiprūs žaidėjai saugumo sferoje – pati didžiausia valstybė visame Eurazijos regione ir lyderio pozicijas užimanti karinė bei politinė organizacija (reikia pripažinti, kad taip ir yra) – privalo sąlygomis, kai globalizuojasi ne tik šalių santykiai, bet ir iššūkiai, išlaikyti normalius santykius, bendradarbiauti bendrų interesų labui. Tai svarbiausia“.
„O visų antra, mes vis dėl to privalome pripažinti, jog konfrontacijos epocha jau praeityje. Nebėra kariuomenių, kurios stovėtų viena prieš kitą, apsiginklavusios tūkstančiais vienetų ginklų ir karinės technikos“, - pareiškė A. Gruško.