Mirė vienas žymiausių Lietuvos filologų

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę - mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio-Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą.

J. Girdzijauskas gimė 1935 metų liepos 10 dieną.

1958 m. baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, J. Girdzijauskas čia apgynė abi disertacijas, nuo 1965 m. dirbo Lietuvių literatūros katedroje, nuo 1984 m. buvo šios katedros profesorius, 1992–1999 m. – Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. šios katedros profesorius, 1992–2000 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Buvo atsakingasis mokslo periodinio leidinio Literatūra redaktorius (1969–1975), vienu metu (1997–1998) dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiuoju redaktoriumi.

Gausybė atsakingų pareigų netrukdė J. Girdzijauskui vaisingai darbuotis mokslo baruose. Jis garsėjo kaip iškiliausias eilėdaros tyrėjas, paskelbęs monografijas Lietuvių eilėdara. Silabinės-toninės eilėdaros susiformavimas (1966), Lietuvių eilėdara XX a. (1979), parengė spaudai mokslinį prof. J. Lebedžio palikimą, buvo pagrindinis akademinės lietuvių literatūros istorijos (Lietuvių literatūros istorija. XIX a., 2001) autorius ir rengėjas. Talentingas mokslininkas ir pedagogas vadovavo dvidešimčiai lituanistinių disertacijų.

Profesorius buvo ir aktyvus visuomenininkas, vienas iš Pasaulio lituanistų bendrijos kūrėjų, savo krašto patriotas, stovėjęs prie Maironio ir maironiečių draugijų ištakų, ilgametis Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, ugdęs, kaip ir pirmtakas, protą ir širdį žemaičių, buvo Žemaičių kultūros draugijos narys.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Profesorius Juozapas Girdzijauskas pagerbtas ir valstybiniais apdovanojimais: 2002 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžiumi. 2005 m. buvo vainikuotas akademiniu laurų vainiku – Valstybine mokslo premija.

Išugdytas Vilniaus intelektinės atmosferos, niekada nenusigręžė nuo savo šaknų, karštai mylėjo gimtinės žmones, savo kraštui paliko turtingą lituanistinę biblioteką. Vykdydami testamentinį norą, Profesorių palydėsime, Jo paties žodžiais, į vaikystės miestą šviesulį, į širdies šventovę – Paupį, kurio kapinaitėse ilsisi tėveliai Julijona ir Benediktas bei visi mylimi saviškiai.

Kaip informuojama fakulteto pranešime spaudai, Velionio lankymas sausio 2 d. nuo 13 val. Šv. Jonų bažnyčioje, karstas išnešamas sausio 3 d. 11 val.
14 val. mišios Paupio bažnyčioje.