Kaip DELFI informavo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis specialistas Martynas Povilaitis, šiuo metu prokurorai nėra paskelbę N. Venckienės paieškos, nors tokią galimybę turi.
„Paskelbti paiešką ar ne, momentą, kada gali būti ji paskelbta nusprendžia prokuroras. Kaip minėjau, kol kas paieškos nėra, o vykdomas N. Venckienės dabartinės gyvenamosios vietos nustatymas, siekiant jai įteikti šaukimą atvykti į apklausą pas prokurorą. Deja, konkrečių veiksmų, kurių imtasi nustatyti jos buvimo vietą, negaliu įvardyti“, - teigė prokuratūros atstovas.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius savo ruožtu sako, kad Konstitucija nedraudžia surengti apkaltos parlamentarui už akių, nes piktybiškas nedalyvavimas Seimo posėdžiuose be pateisinamos priežasties prilygsta priesaikos sulaužymui, o tai kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
„Jeigu pripažįstame, kad esant konstituciškai pagrįstoms sąlygoms Konstitucija nedraudžia asmenį nuteisti už akių ir paskirti jam kriminalinę bausmę, turėtume pripažinti ir tai, kad esant konstituciškai pagrįstoms sąlygoms Konstitucija nedraudžia už akių panaikinti Seimo nario mandatą“, - sako teisininkas.
Pasipustė padus
Seimas teisinį N. Venckienės imunitetą panaikino balandžio mėnesio 9 d. pačiai politikei posėdyje nedalyvaujant. Tuomet jos patikėtinis Jonas Varkala skelbė, kad N. Venckienė serga, tačiau konkrečios ligos įvardinti nesugebėjo – parlamentaras tik nerišliai aiškino apie valstybės apgultį ir okupaciją.
Padus pasipusčiusi parlamentarė ir buvusi teisėja užminė mįslę tiek visam Seimui, tiek prokurorams, kurie N. Venckienei yra pateikę įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Seimo narė ne tik kol kas yra nepasiekiama prokurorams, kurie negali įteikti jai pranešimo atvykti į apklausą, bet ir vedžioja už nosies visą Seimą. N. Venckienė nelanko plenarinių Seimo posėdžių, nedalyvauja komitetų posėdžiuose, tačiau Seimo valdyba pagal esamą Seimo Statutą viso labo nukirpo trečdalį jos algos.
Parlamentarai ir paprasti piliečiai gūžčioja pečiais – Seimo narė nedirba tiesioginio savo darbo, tačiau gauna du trečdalius atlyginimo.
Prieš „išnykdama“ N. Venckienė perrašė nekilnojamąjį turtą savo vyrui Aidui Venckui. Iš Garliavos mokyklos moksleivių sąrašų išbrauktas ir N. Venckienės sūnus, vaiko tėvui nurodžius, kad sūnus su mama išvyko į užsienį.
Turi teisę skelbti paiešką
Kaip informuoja Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas M. Povilaitis, Seimui panaikinus teisinę Seimo nario neliečiamybę su įtariamuoju gali būti atliekami visi veiksmai, kurie numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Tarp tokių galimų veiksmų yra ir paieškos paskelbimas.
„Prokurorė buvo sakiusi žurnalistams, kad N. Venckienė šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra įtariamoji, kadangi jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šiuo metu nustatinėjama jos buvimo vieta. Jeigu jos, kaip įtariamosios, buvimo vietos nepavyks nustatyti (kol kas ji tiksliai nežinoma), tai prokuroro nutarimu gali būti paskelbta jos paieška“, - informavo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas.
Pasak M. Povilaičio, šiuo metu oficialiai N. Venckienės paieška nėra paskelbta.
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo specialisto teigimu, nustačius asmens buvimo vietą, toliau būna vykdoma jo išdavimo procedūra.
„Asmuo gali būti išduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį arba jam taikoma ekstradicija. Jeigu bus nustatyta, kad ji yra Europos Sąjungos valstybėje, bus kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo. JAV išduoda Lietuvai ieškomus asmenis remiantis JAV-Lietuvos tarptautine ekstradicijos sutartimi“, - informavo prokuratūros atstovas.
Kaip žinoma, „Drąsos kelio“ atstovai skleidžia gandus, esą N. Venckienė gali būti JAV, Jungtinėje Karalystėje ar Suomijoje.
V. Sinkevičius: Seimo nario mandatą galima panaikinti už akių
Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius teigia, kad tais atvejais, kai Seimo narys ilgą laiką nedalyvauja parlamento posėdžiuose, nepraneša nedalyvavimo priežasčių, paprašo politinio prieglobsčio kitoje šalyje, neatsiliepia, kai su juo mėginama susisiekti, Konstitucija nedraudžia panaikinti Seimo nario mandato už akių.
„Jeigu Seimo narys ilgą laiką nedalyvauja Seimo posėdžiuose ir Seimui nepraneša, dėl kokių priežasčių nedalyvauja, jeigu jis neatvyksta į Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Seimo posėdžius, kai yra sprendžiamas jo konstitucinės atsakomybės klausimas, atsisako pateikti paaiškinimus laikinajai tyrimo komisijai ar Seimui, jeigu jis paprašo politinio prieglobsčio kitoje valstybėje, jeigu jo buvimo vieta nežinoma, jeigu jis neatsiliepia, kai su juo mėginama susisiekti visomis įmanomomis priemonėmis, ir panašiai, – manytina, kad Konstitucija nedraudžia tokio Seimo nario mandato panaikinti jam nedalyvaujant, tai yra už akių“, - teigia profesorius.
Teisininkas teigia, kad Seimo nario dalyvavimas svarstant, ar panaikinti Seimo nario mandatą, įtvirtintas norint pabrėžti parlamentaro teisę į gynybą, tačiau bendra taisyklė turi išimčių.
Pasak V. Sinkevičiaus, parlamentaro dalyvavimas Seimo posėdžiuose yra konstitucinė jo pareiga. Šios pareigos nevykdymas prilygsta priesaikos sulaužymui, o tai kartu ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas – už tai Seimo nario mandatas gali būti panaikintas apkaltos proceso tvarka.
„Tokiu atveju Seimas turėtų panaikinti Seimo nario mandatą, kad, vietoj besislapstančio Seimo nario, į Seimą būtų išrinktas kitas Seimo narys, kuris galėtų atstovauti tautai ir dalyvautų Seimo darbe“, - teigia V. Sinkevičius.
Tačiau Mykolo Romerio universiteto profesorius sako, kad norint panaikinti N. Venckienės mandatą už akių, reiktų išsiaiškinti, ar „Seimo narys tikrai laisva valia nedalyvauja Seimo posėdžiuose, ar jam nėra kliudoma atvykti į Seimo posėdžius, ar jo laisvė nėra neteisėtai varžoma“.
„Jeigu tokių aplinkybių nėra, galima teigti, kad Seimo narys sąmoningai neatlieka jam pagal Konstituciją tenkančių pareigų, nesilaiko duotos priesaikos, ją sulaužo. O tai yra pagrindas apkaltai“, - sako konstitucinės teisės specialistas.
„Seimo narys savo teise būti išklausytas, kaip ir visomis kitomis teisėmis, turi naudotis sąžiningai, jis negali piktnaudžiauti Seimo nario veiklos garantijomis. Jeigu pripažįstame, kad esant konstituciškai pagrįstoms sąlygoms Konstitucija nedraudžia asmenį nuteisti už akių ir paskirti jam kriminalinę bausmę, turėtume pripažinti ir tai, kad esant konstituciškai pagrįstoms sąlygoms Konstitucija nedraudžia už akių panaikinti Seimo nario mandatą“, - priduria V. Sinkevičius.
Už darbo nedirbimą atlyginimas negali būti mokamas
Teisininkas suabejojo ir dalies atlyginimo mokėjimo teisėtumu posėdžiuose nesilankančiai N. Venckienei. Pasak V. Sinkevičiaus, Konstitucinis Teismas dar 2005 m. vasario 10 d. yra konstatavęs, kad jeigu Seimo narys nedalyvavo plenariniame posėdyje, neatvyko į komiteto ar komisijos susirinkimą, tai šis laikas nelaikytinas „laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto“.
„Taigi pagal Konstituciją už darbo nedirbimą Seimo nariui atlyginimas negali būti mokamas“, - sako V. Sinkevičius.
Teisininkas apgailestauja, kad, nepaisant minėto Konstitucinio Teismo verdikto, dabartinis Seimo Statutas, kuris yra žemesnės galios teisės aktas nei Konstitucija, leidžia mokėti du trečdalius atlyginimo posėdžių nelankančiam Seimo nariui.
„Pagal šiuo metu galiojantį Seimo Statutą Seimo narys gali be pateisinamos priežasties nors ir visą mėnesį nelankyti Seimo, Seimo komitetų, komisijų posėdžių, o jo atlyginimas gali būti sumažintas tik trečdaliu, taigi du trečdalius atlyginimo (daugiau kaip 3 tūkst. litų) jis vis tiek gaus. Galima abejoti, ar toks reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Ko gero, prieštarauja“, - teigia V. Sinkevičius.
