Penktadienį priimtu Aljanso valstybių vadovų sprendimu, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje įsikurs bataliono dydžio sausumos pajėgų grupės.
Tai sudaro po maždaug 1000 karių kiekvienoje valstybėje, neskaitant amerikiečių sąjungininkų užtikrinimo priemonių šalia NATO: pratybose dalyvaujančių JAV karių kuopų ir būsimos amerikiečių karių brigados Lenkijoje. Tai reiškia dar maždaug apie 4000 karių netoli Lietuvos sienos – Lenkijoje. „Ką gauna Lenkija, gauname ir mes“, - Varšuvoje žurnalistams sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip žinoma, Baracko Obamos administracija Europos užtikrinimo iniciatyvai skyrė 3,4 mlrd. dolerių per metus. Tai keturis kartus daugiau nei buvo.
„Gavome viską, ko tikėjomės, dėl ko tarėmės, dėl ko derėjomės“, - po lyderių susitikimo sakė D. Grybauskaitė.
Kita vertus, Viršūnių susitikimas vyksta Jungtinei Karalystei referendume balsavus pasitraukti iš Europos Sąjungos ir tai tapo pagrindine JAV prezidento B. Obamos kalbos šerdimi. Prezidentas perspėjo, kad tai kritiškiausias momentas Aljanso istorijoje nuo Šaltojo karo laikų, nors atmetė teiginius, kad britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos galėtų destabilizuoti ryšius tarp Europos ir JAV, pranešė AFP.
Dviprasmiški Prancūzijos ir Vokietijos pareiškimai
Jungtinė Karalystė yra patikima Vašingtono sąjungininkė Europoje, todėl baiminamasi, kad jos pasitraukimas iš Europos Sąjungos, gali apskritai sumažinti JAV įtaką Europoje. Panašiai kalbėjo ir su Lietuvos, Latvijos bei Estijos žurnalistais Varšuvoje susitikęs britų užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas. Jis norėjo užtikrinti, kad „Brexit“ niekaip nepaveiks britų įsipareigojimų Europai saugumo požiūriu.
JAV ir Jungtinė Karalystė laikomos valstybėmis, kurios labiausiai supranta Rytų Europos šalių baimes dėl Rusijos grėsmės. Vašingtono ir Londono retorika ir veiksmai paprastai papildo vienas kitą šiuo klausimu. Maža to, JAV ir Jungtinė Karalystė yra branduolinės valstybės (kaip ir Prancūzija, bet jos branduoliniai pajėgumai nėra tiesiogiai pavaldūs NATO struktūroms), o Aljansas jau ima pabrėžti, kad jo atgrasymas yra grindžiamas branduoliniais, konvenciniais ir priešraketinės gynybos pajėgumais.
Tuo metu Vokietija ir Prancūzija dažnai siunčia dviprasmes žinutes. Pavyzdžiui, kiek anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris yra apkaltinęs Vakarus žvanginant ginklais ir taip pratybomis erzinant Rusiją, šįkart Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as Varšuvoje pareiškė, kad Rusija yra ne grėsmė, bet partnerė.
Kita vertus, Vokietija vadovaus daugianacionaliniam batalionui Lietuvoje, dėl kurio sprendimą penktadienį priėmė NATO šalių lyderiai. Berlynas į Lietuvą atsiųs savo karius ir techniką – šarvuočius ir artimojo nuotolio priešlėktuvinių gynybos priemonių.
Prie Rusijos atgrasymo savo kariais Lietuvoje prisidės ir Prancūzija, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai ir Belgija. Pasak Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės, į bataliono įkurtuves Lietuvoje ketina atvykti Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henris.
Klausiama apie Vokietijos ir Prancūzijos politikų pasisakymus, D. Grybauskaitė vengė kritikuoti. Prieš išskrisdama į Varšuvą oro uoste prezidentė teigė, kad Vokietija neabejotinai yra puiki partnerė. Panašiai ji atsiliepė ir apie Prancūzijos prezidento F. Hollande'o pareiškimus.
„Pirmiausia, niekada nekomentuoju įvairių vadovų pasisakymų, o visada žiūriu ir vertinu veiksmus. Tai jeigu net pati Prancūzija pasirengusi dalyvauti mūsų šalyje, batalione, kuris vykdys atgrasymo funkciją, tai reiškia, kad agresyvi veikla ir potencialus agresyvus veikimas iš mūsų kaimyno yra pripažįstamas de facto“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ką reiškia batalionų dislokavimas?
Daugianacionalinių batalionų dislokavimas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje rotaciniu pagrindu reiškia, kad NATO pareina nuo sąjungininkų užtikrinimo prie atgrasymo. Sąjungininkų užtikrinimas buvo nukreiptas į Aljanso rytinių partnerių, tarp jų ir Lietuvos, užtikrinimą, kad NATO ketina ginti šias šalis agresijos atveju. Atgrasymas reiškia orientaciją į potencialų priešininką – tai yra Rusiją, nors niekur konkrečiai Rusijos priešu NATO nevadina.
Pranešdamas apie sprendimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad batalionų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje neturi nustatytos datos – tai reiškia, kad tai truks tol, kol šalys narės manys, jog tai būtina. Šie koviniai vienetai Baltijos šalyse ir Lenkijoje turėtų atsirasti jau kitais metais.
Lietuvoje aljanso batalionui vadovaus Vokietija, Estijoje – Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje – JAV.
Tai, kad Vokietija ėmėsi vadovauti vienam iš batalionų Baltijos šalyse yra gana naujas reiškinys, nes Berlynas po Antrojo pasaulinio karo visuomet vengė ypač aktyvaus karinio dalyvavimo. Neatmestina, kad Vokietijos sprendimui vadovauti batalionui Lietuvoje turėjo ir Vilniaus apsisprendimas pirkti vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, nors, žinoma, viešai to niekas nepripažįsta.
D. Grybauskaitė sako, kad batalionų dislokavimas ir JAV brigada Lenkijoje yra toks atgrasymas, kokio rytinės šalys ir pageidauja. Paklausta apie Suvalkų koridorių ir ar amerikiečių karių dislokavimo vieta kaip nors koreliuos su šios teritorijos gynimu, Lietuvos prezidentė sakė, kad apie konkrečią amerikiečių brigados dislokavimo vietą kalbėti dar anksti.
Suvalkų koridorius – 65 kilometrų ilgio teritorija tarp Lenkijos ir Lietuvos, per kurią sausuma turėtų atvykti parama – yra silpnoji Baltijos valstybių gynybos vieta, mat jei rusai perkirstų Lietuvą ir Lenkiją nuo Kaliningrado iki Baltarusijos, Baltijos šalys sausuma nebūtų pasiekiamos. Tuo tarpu Rusija iš Kaliningrado gali kontroliuoti oro erdvę – tai yra turi įvaldžiusi A2AD pajėgumą.
„Mes kalbame konkrečiai, kaip kovoti su taip vadinamomis izoliacinėmis priemonėmis. Turima galvoje, be abejo, ir Kaliningrado situacija“, - sako D. Grybauskaitė.
Prezidentė pabrėžė, kad regione išliks buvęs karinių pratybų intensyvumas – apie 170 pratybų regione per metus.
NATO stiprina ir Rumuniją su Bulgarija – Rumunijoje atsiras daugianacionalinė brigada, kurioje gali būti apie 4000 karių.
NATO paskelbė pradinį PRG pajėgumą
Nauja taip pat yra tai, kad NATO aljansas paskelbė pradinį priešraketinės gynybos sistemos pajėgumą, be to, priešraketinė gynyba pereina po Aljanso skėčiu. Anksčiau tai buvo dvišalis JAV projektas Lenkijoje ir Rumunijoje.
„Šiandien mes nusprendėme paskelbti pradinį NATO priešraketinės gynybos sistemos pajėgumą. Tai reiškia, kad JAV laivai Ispanijoje, radaras Turkijoje ir raketų-perėmėjų aikštelė Rumunijoje dabar gali dirbti kartu vadovaujant NATO“, - sakė J. Stoltenbergas.
Priešraketinės gynybos sistema Europoje yra sudaryta iš trijų pagrindinių elementų:
- į bendrą tinklą sujungtų jutiklių (įskaitant palydovus) bei žemėje ar jūroje dislokuojamų radarų, kurie gali aptikti taikinį, sekti ir apskaičiuoti trajektoriją;
- valdymo ir vadovavimo (command and control) sistemos, kurios tikslas yra apdoroti gaunamą informaciją ir perduoti signalą apie taikinį ir jo trajektoriją raketai gaudyklei;
- žemėje ar laivuose dislokuotos raketos gaudyklės, skirtos naikinti balistines raketas. Europos saugumo prasme NATO, kaip Aljansas, užtikrina valdymą ir vadovavimą, tuo tarpu radarai ir raketos gaudyklės yra nacionalinių šalių indėlis į Europos saugumą.
„Ši sistema yra visiškai skirta gynybai, ji skirta apsiginti nuo išpuolių iš už euroatlantinės erdvės ir nekelia jokios grėsmės Rusijos strateginiam branduoliniam atgrasymui“, - teigė NATO generalinis sekretorius.
Aljansas taip pat pripažino kibernetinę erdvę kaip vieną iš Aljanso veikimo sričių, šalia sausumos, oro ir jūrų. „Tai reiškia geriau apsaugotus mūsų tinklus“, - sako J. Stoltenbergas, pridurdamas, kad nuo dabar NATO planuos, kaip gintis kibernetinėje erdvėje principu vienas už visus.
Stiprindamas atgrasymą NATO aljansas vis tik siekia išlaikyti dialogą su Maskva.
„Dėl paraleliai siūlomo dialogo su Rusija, be jokios abejonės, tam reikėtų pritarti, bet tai negali būti saugumo priemonių pakaitalas, tai gali būti tik papildoma priemonė, kuri padėtų palaikyti kažkokį dialogą, kontaktą, bet tuo pačiu užtikrintų įvairių incidentų išvengimą“, - sakė D. Grybauskaitė.
„NATO nekelia grėsmės jokiai šaliai. Mes nenorime naujo Šaltojo karo, nenorime, naujų ginklavimosi varžybų, nesiekiame konfrontacijos. Nors stipriname atgrasymą ir gynybą, mes siekiame konstruktyvaus dialogo su Rusija. Rusija yra mūsų didžiausia kaimynė, ji nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir ji vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie saugumo iššūkius, kurie iškilo Europoje ir aplinką ją. Rusija negali ir neturi būti izoliuota. Dar daugiau – dėl padidėjusio karinio aktyvumo Europoje ir aplink, mes turime interesą tartis dėl bendravimo taisyklių su Rusija. Mums reikia padaryti viską, kad išvengtume apsiskaičiavimų ir incidentų“, - sakė J. Stoltenbergas.