Kai kas sako, kad E. Gustas kažkiek panašus į dabartinį teisingumo ministrą Juozą Bernatonį, kuris jį ir atsivedė į Vidaus reikalų ministeriją 2001 m. ir kuris dažnai vadinamas „pilkuoju kardinolu“.
Tačiau kiti žmonės sako, kad E. Gustas nepanašus nei į J. Bernatonį, nei į kitą socdemų vilką Gediminą Kirkilą.
Žmogiškesnis už J. Bernatonį?
Pasak vieno pašnekovo, G. Kirkilas gali būti apibūdinamas kaip gudrus, o E. Gustas – protingas ir išmintingas. Nuo J. Bernatonio esą jis taip pat skiriasi tuo, kad yra žmogiškesnis.
Apie E. Gustą sakoma, kad jis devynis kartus pamatuoja, o dešimtą – kerpa. Partijos kolegos prisimena, jog kandidatas į ūkio ministrus aktyviai dirbo įvairiose partijos grupėse, bet viešumos vengia ir niekad nekalba partijos struktūrų posėdžiuose.
Su E. Gustu dirbę politikai ir tarnautojai aiškina, kad kandidatas į ūkio ministrus yra itin kompetentingas, puikiai išmano valstybės valdymo aparato užkulisius ir gerai nutuokia apie kiekvienos valdymo struktūros funkcijas. Pasak jų, E. Gustas gerai nardo ir europinėse struktūrose – tik ne politinėse, o biurokratinėse džiunglėse.
„Jis labai daug dirbo su Europos Sąjunga, pažįsta valdininkus, būtent tuos, kurie iš tikrųjų daro realią politiką. Tos vėliavos, tie veidai, kuriuos mes dažnai matome, realios politikos nevykdo, politika daroma vienu laipteliu žemesniame lygyje. Jis tą vieną laiptelį žemiau pažįstą ir išmano struktūros funkcionavimą“, - DELFI pasakojo vienas su E. Gustu dirbęs pašnekovas.
E. Gustą jis apibūdina kaip asmenį, kuris sugeba rasti tinkamą sprendimą ir nepažeisti taisyklių net tada, kai tai atrodo beveik neįmanoma.
Kategoriškas, bet išmano ES užkulisius
Kitas pašnekovas apie E. Gustą atsiliepia irgi neblogai, tačiau pažymi, kad kandidatas į ūkio ministrus gana kategoriškas – ką pasakė, taip ir turi būti įvykdyta.
„Kiek žinau, jis yra gana kategoriškas: žino, pasakė ir kitaip būti negali. Politikoje tai gana nelankstu“, - kandidatą į ministrus apibūdino pašnekovas.
„Jo talentas yra tvarkingai viską suorganizuoti ir sutvarkyti taip, kad sistema judėtų be priekaištų. Jis labai racionalus, pragmatiškas, organizuotas, aukščiausio rango vadybininkas“, - apie E. Gustą pasakojo buvęs bendradarbis.
Pašnekovas sako manantis, kad E. Gustas į ūkio ministro pareigas vis dėlto skiriamas ne dėl savo talentų, o dėl to, kad nenumaldomai artėja pirmininkavimas.
„Evaldas atidirbo visą tą laiką iki įstojimo į Europos Sąjungą. Dalyvavo prie bendrojo programavimo dokumento rengimo. Jis yra vienas iš Užsienio reikalų ministerijai nepriklausančių žmonių, kurie turi laisvą įėjimą į Europos Sąjungos Tarybą, jis nuolat ten sukasi. Yra tokių aukštų pareigūnų grupė, kuriai jis priklauso pagal pareigas“, - sakė buvęs E. Gusto bendradarbis.
Pasak jo, E. Gustas būdavo nuolat įsivaizduojamas kaip potencialus kandidatas į vidaus reikalų ministrus – tiesa, po J. Bernatonio.
„Kai J. Bernatonis išvažiavo į Estiją, kiekvienuose vyriausybės virsmuose socdemų kandidatas buvo E. Gustas. Jis taip pat buvo vienas rimtesnių kandidatų į G. Kirkilo Vyriausybės kanclerius, bet nežinau, kodėl G. Kirkilas jo nepasirinko. Tikriausiai dėl darbo Krašto apsaugos ministerijoje pasirinko Valdemarą Sarapiną“, - pasakojo pašnekovas.
Šaknys – Komunistų partijoje
Dar vienas E. Gustą pažinojęs asmuo sako, kad kandidatas į ūkio ministrus sovietiniais metais sugebėjo padaryti „ne per aukščiausią nomenklatūrinę karjerą“, o vėliau esą laikėsi ganėtinai senoviško ir nemodernaus požiūrio į viešąjį administravimą.
E. Gustas yra gimęs 1959 m. balandžio 1-ąją. Kandidatas į ūkio ministrus Kauno politechnikos institute yra įgijęs elektroninės technikos inžinieriaus specialybę, nuo 2000 m. studijavo Kauno technologijos universitete ir 2002 m. įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Oficialioje biografijoje rašoma, kad 1982 m. E. Gustas dirbo Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Požėlos rajono komiteto skyriaus vedėju, antruoju sekretoriumi. Nuo 1986 m. buvo Kauno elektromechanikos gamyklos „Elektra“ kokybės valdymo biuro viršininkas, 1989 m. tapo Lietuvos komunistų partijos Požėlos rajono komiteto Kauno MK instruktoriumi.
1990 m. dirbo Kauno 29-ojoje ir 47-ojoje vidurinėje mokykloje, buvo fizikos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas, 1994 m. tapo „Kapitalinės statybos“ statybos direktorius, o 1995 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Po dvejų metų tapo įmonės „Hastile“ direktoriumi, 1998 m. paskirtas įmonės „Mileta“ gamybos techninio skyriaus viršininku.
2000 m. tapo Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, o po metų jau dirbo Lietuvos banko Kauno skyriuje. Nuo 2001 m. E. Gustas dirba Vidaus reikalų ministerijoje. Iš pradžių buvo vidaus reikalų viceministras, paskui valstybės sekretorius, o nuo 2009 m. – kancleris.