DELFI pašnekovė tikina, kad dar vasario mėnesį „Sodros“ specialistai ją tikino, kad susirgus ji neturės problemų dėl ligos pašalpos, jei ši liga nebus susijusi su nėštumu, tačiau jau balandį ligos pažymėjimą išdavusiai gydytojai buvo liepta anuliuoti pacientės biuletenį.
Valdininkai nėščią moterį siuntinėjo nuo vienų pas kitus
„Dar vasario mėnesį „Sodros“ tinklapyje atsirado pranešimas spaudai, kad moteris turi teisę atsisakyti nėštumo atostogų. Iškart kreipiausi į „Sodros“ medikus klausdama, kaip bus elgiamasi ligos atveju. Jie aiškino, kad jeigu atsitiktų taip, kad moteris suserga gripu, peršąla ar užklumpa kokia nors kita liga, nesusijusi su nėštumu, ji turi teisę gauti ligos pašalpą.
Kai iš tiesų susirgau, „Sodra“ atsisako mokėti ligos pašalpą, liepia imti Nėštumo ir gimdymo atostogas, o jų, žinia, skaidyti negalima – imi arba visas 126 dienas arba nė vienos. „Sodros“ medikė paskambino mano gydytojai ir liepė jai nutraukti biuletenį bei išrašyti pažymą, kuri tinka tik pateisinti nebuvimą darbe“, - savo patirtimi dalinosi DELFI skaitytoja.
Ši situacija jai iškėlė dar daugiau klausimų. O jei nutiks taip, kad susirgs šeimoje jau esantis vaikas? Ar nėščia moteris galės gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko slaugai ir gaus už jį pašalpą? Bandymai aiškintis situaciją „Sodroje“, anot jos, buvo bevaisiai. Nė vienas specialistas jai taip ir nepateikė aiškaus atsakymo.
„Telefonu visi „Sodros“ darbuotojai siuntinėja pas savo kolegas, nes tuo klausimu nieko nežino ir net nežino, kas galėtų atsakyti paprastam žmogui. Jie sako, kad gydymo įstaigos yra informuotos, jog buvo kažkoks ministro išaiškinimas, bet blogiausia tai, kad jis nėra viešas, negalima jo nei paskaityti internete, nei gauti elektroniniu paštu. Vakar skambinau net į Vilnių – juk jie konsultuoja rajonų medikus. Man jie jokio atsakymo nedavė, tik paklausė, kokia mano gydymo įstaiga – esą jiems viską išaiškins. O man, kaip žmogui, atsakymo nereikia?
Prašiau, kad duotų nuorodą internete arba atsiųstų elektroniniu paštu tą ministro raštą, tačiau iš manęs tik išsityčiojo: „Jei mes kiekvienam paprašiusiam pradėsime siuntinėti...“ Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje įstatymai yra slapti, jų viešinti negalima, o paprastas žmogus turi priimti tik valdžios įstaigų taikomas sankcijas. Jau daug metų sąžiningai moku visus mokesčius, todėl tikrai pikta, kad žmogus iš valstybės negali sulaukti pagalbos arba bent jau normalaus atsakymo, kodėl pagalba nesuteikiama“, - svarstė besilaukianti mama.
Anot pašnekovės, jau du vaikus auginanti šeima turinti skaičiuoti kiekvieną litą, tačiau labiausiai jai pikta ne dėl pinigų. Esą ji kaip nors išsiversianti be dviejų savaičių uždarbio.
„Pikta, kad taip ir nepavyko iš valdininkų gauti normalaus atsakymo. Pati dirbu darbą, susijusį su informacijos teikimu žmonėms, stengiuosi, kaip įmanydama, padėti, kad nereikėtų ilgai klaidžioti valdiškais koridoriais. O kai reikia pačiai pagalbos – tai neįmanoma. Kita vertus, 14 metų dirbau diena iš dienos, pirmiems vaikams net neėmiau valstybės paramos, o iš karto ėjau į darbą, niekada nebuvau išlaikytinė, o štai dabar, kai tikrai reikia bent keletą savaičių pagalbos, valstybė nusigręžia“, - apgailestavo moteris.
Jei moteris atsisako nėštumo atostogų, į ligos pašalpą teisės neturi
Tai jau ne pirmas atvejis, kai Nėštumo ir gimdymo atostogų atsisakusios moterys susiduria su panašiomis staigmenomis. Po kelių panašių atvejų, „Sodros“ darbuotojams iškilo dilema, kaip elgtis su nėščiomis moterims, kurios dėl ligos negali eiti į darbą.
Socialinį draudimą turinčiam žmogui tokiais atvejais mokama ligos pašalpa, tačiau nėščioms moterims, kaip išaiškino Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM), bus išrašoma tik pravaikštas darbe pateisinanti pažyma. Nors galiojantys teisės aktai suteikia teisę, bet ne pareigą naudotis nėštumo ir gimdymo atostogomis, dėl to paties draudiminio įvykio, nėštumo, alternatyvos pasirinkti gauti motinystės pašalpą ar ligos pašalpą, nenumatyta.
DELFI pasiteiravus, ar teisę į ligos pašalpą praranda tik ta moteris, kurios negalavimas tiesiogiai susijęs su nėštumu, SADM specialistai patikslino, kad ši tvarka galioja bet kokios ligos, kad ir peršalimo atveju.
„Visų pirma norime pabrėžti, kad besilaukianti moteris turi rūpintis savo ir kūdikio sveikata, tam yra ir skirtos nėštumo ir gimdymo atostogos. Šiuo atveju turime situaciją, kai moteris savo valia atsisako šio pažymėjimo ar praneša darbdaviui, kad juo nesinaudos, ir neina nėštumo ir gimdymo atostogų tam, kad galėtų nuo kūdikio gimimo dienos išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tačiau gydytojo yra fiksuotas draudiminis atvejis – 30 ir daugiau savaičių nėštumas, o dviejų draudiminių įvykių atveju (nėštumas ir liga) atsižvelgiama į pirmojo faktą, nepaisant to, kad moteris pati atsisakė gauti motinystės pašalpą. Čia neturi reikšmės, ar liga susijusi su nėštumu“, - plačiau DELFI paaiškino SADM.
Pasinaudojimas teise neturėtų varžyti kitų teisių
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) prezidentė Reda Starkuvienė teigė, kad moterys neretai panašiais klausimais kreipiasi ir į asociaciją. „Patarimas mamoms būtų vienas: jeigu norite gauti teisingą atsakymą, reikia siųsti raštišką paklausimą. Tuomet bent jau turėsite įrodymą, kaip buvo atsakyta. Darbuotojai, kurie dirba, yra paprasti mirtingieji, todėl sunku iš jų tikėtis kompetencijos atsakyti į visus klausimus. Šioje vietoje suveikia žmogiškasis faktorius“, - aiškino pašnekovė.
Anot jos, liūdniausia, kad įstatymai aiškinami tuomet, kai jau susiduriama su konkrečiomis situacijomis. „Šiuo atveju nekalbu apie tai, kad reikia skatinti ar neskatinti imti nėštumo atostogas. Kalbu apie tai, kad gyvename teisinėje valstybėje ir turime žinoti jos įstatymus. Negalima taip tyčiotis iš žmogaus – jei priimtas įstatymas, turi būti priimtas ir jo išaiškinimas. Ir ne kažkada, o iš karto, kad žmonės matytų realią situaciją, ką jie laimi ar ko netenka, ir galėtų planuotis“, - teigė R. Starkuvienė.
NAMS atstovės teigimu, asociacija laikosi nuostatos, kad teises turime tokias, kokios surašytos įstatymuose. Jei yra teisė išeiti vaiko priežiūros atostogų neimant Nėštumo ir gimdymo atostogų, tokia galimybė ir turi būti. Ir ši teisė neturi anuliuoti kitų teisių, pavyzdžiui, gauti Ligos pašalpą.
„Šiuo atveju yra dvi pusės. Jei liga nesusijusi su nėštumu, nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti apmokamas. Juk žmogus moka mokesčius, todėl jis turi teisę gauti socialines garantijas. Kitaip tariant, žmogus už tai susimoka. Jei liga susijusi su nėštumu, moteriai iš tiesų reikėtų pasiimti Nėštumo ir gimdymo atostogas, užuot varginus savo organizmą ir vaikelį. Kaip sako liaudis, būkime „biedni“, bet teisingi – pretenduoti į dvi pašalpas būtų pernelyg įžūlu. Manau, kilus nėštumo komplikacijoms bet kuri mąstanti moteris eis ilsėtis“, - NAMS poziciją dėstė pašnekovė.