Krašto apsaugos ministrė atkerta, kad tokiu atveju jais negalės naudotis karinės oro pajėgos, todėl Lietuva nevykdytų įsipareigojimų NATO.
Gelbėjimo ir paieškos operacijas jūroje iki šiol atlieka tik kariai – rusiškais sraigtasparniais „Mi-8“.
Tačiau iš dabar turimų 10 sraigtasparnių skraidyti gali tik 4, o jų resursai baigsis jau 2016-aisiais.
Skaičiuojama, kad Lietuvai reikia mažiausiai 3 naujų panašaus tipo sraigtasparnių. Tačiau vienas toks, tinkantis ne tik gelbėjimo operacijoms, bet ir atitinkantis NATO standartus, kainuoja apie 50 milijonų litų.
Krašto apsaugos ministerija sako tokių lėšų neturinti, o į Europos Sąjungos paramą kariai pretenduoti negali.
Naujus sraigtasparnius pirkti siūlosi Vidaus reikalų ministerija, norinti iš karių visiškai periimti ir gelbėjimo funciją.
„Pasieniečiai taip pat turi sraigtasparnių, kurie realiai atlieka gelbėjimo operacijas sausumoje. Tam, kad būtų galima atlikti ir jūroje, reikėtų 3 papildomų, kuriuos mes galėtume pirkti iš Europos Sąjungos. Tuo metu kariškiams tai yra problematiška“, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Krašto apsaugos ministrė perspėja, kad naujais sraigtasparniais negalėtų naudotis karinės oro pajėgos, todėl Lietuva nevykdytų įsipareigojimų NATO.
„Tada turėtume dvigubai leisti pinigus. Ar tai būtų europiniai, ar Lietuvos [pinigai], nes krašto apsauga vis tiek turės tą funkciją oro policijai aptarnauti ir savo reikmėms vystyti“, – tvirtina Rasa Juknevičienė.
Ministrė skaičiuoja, kad sprendimą, iš kokių lėšų ir kas pirks sraigtasparnius, reikia priimti bet jau iki 2012 m., nes pirkimas gali užtrukti mažiausiai 3 metus.
Dabar Lietuvoje kiaurą parą dirba du paieškos ir gelbėjimo postai – pajūryje ir šalia Kauno. Karo lakūnams be įvairių paieškos ir gelbėjimo darbų tenka skraidinti ligonius ar donorų organus.
