Kaip DELFI jau rašė, vilnietė Greta, apsvarsčiusi visus įmanomus variantus, nusprendė, kad finansiškai naudingiausia būtų visiškai atsisakyti nėštumo atostogų ir iškart po gimdymo išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tačiau už šią sritį atsakingiems specialistams teko taip pat pasukti galvas, ar tai įmanoma teisiškai.
Šeimai finansiškai naudingiau negauti pinigų už nėštumo atostogas
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks 1 metai – 90 procentų, iki sukaks 2 metai – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jei moterų nėštumo ir gimdymo atostogos baigiasi po birželio 30 d., jų pajamos gerokai sumažės. Vienam iš tėvų nutarus vaiką namuose prižiūrėti vienerius metus, bus mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa, jei dvejus metus – pirmaisiais vaiko auginimo metais pašalpa sudarys 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc. Tačiau antraisiais metais jau būtų neribojama vaiko priežiūros atostogų išėjusių tėvų galimybė dirbti – dėl papildomų pajamų, net jei žmogus dirbs visu krūviu, pašalpa nemažėtų.
Gretos kūdikio gimimo data numatoma birželio 1 d. Tai reiškia, kad ji nepatenka į laimingųjų, kurie motinystės (tėvystės) išmokas gaus pagal senąją tvarką, sąrašą. Mat minėtos nėštumo ir gimdymo atostogos, suteikiamos 30-tąją nėštumo savaitę, griežtai reglamentuotos. Įstatymai nurodo, kad iki gimdymo suteikiama 70 dienų, o po gimdymo – 56. Ir niekaip kitaip.
„Pradėjome galvoti, ar neįmanoma būtų atostogas sutrumpinti, pavyzdžiui, pasiimti atostogas tik iki gimdymo, o likusių dienų atsisakyti ir iškart išeiti vaiko priežiūros atostogų. Kai teiravausi „Sodroje“, iš pradžių man sakė, kad tai įmanoma, tačiau gydytoja tikino, kad šitaip niekada neišdavinėjami dokumentai. Tuomet paskambinau dar kartą ir sužinojau, kad 70 dienų atostogų galėčiau neimti, tačiau likusių 56 dienų po gimdymo atsisakyti negalima, tuomet esą reikia atsisakyti visų nėštumo ir gimdymo atostogų – nuo pradžios iki galo“, - teigė pašnekovė.
Būtent tokį variantą Greta ir ketina pasirinkti. Anot jos, netekusi šios rimtos finansinės paspirties, šeima spės susitvarkyti pašalpos dokumentus pagal senąją tvarką, todėl ateityje vis tiek išloš – ir, jų skaičiavimais, nemažai. „Žinoma, pirmiausiai rūpi, kad nėštumas praeitų gerai ir vaikelis gimtų sveikas, tačiau visgi yra ir kita šios situacijos pusė – finansinė, kurią užtikrina įstatymai. Jei yra galimybė pasirinkti naudingiausią variantą, kodėl turėčiau ja nepasinaudoti? Juk vaikas – ne tik džiaugsmas, bet ir rūpesčiai bei išlaidos“, - svarstė būsima mama.
Nėštumo atostogos – teisė, bet ne pareiga
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai, išgirdę šį klausimą, tuomet atsakė diplomatiškai. „Kadangi čia rimtas teisinis klausimas, mes šiandien negalėsime atsakyti. Reikia kartu susėsti socialinio draudimo, darbo santykių srities, o gal ir sveikatos apsaugos specialistams“, - buvo teigiama SADM atsakyme.
Pagaliau specialistai susėdo ir pasitarė. SADM informuoja, kad jei nėštumo ir gimdymo atostogos imamos, motinystės (tėvystės) atostogos prasideda tik joms pasibaigus. Jei šios atostogos neimamos, teisė į vaiko priežiūros atostogas atsiranda nuo vaiko gimimo dienos.
„Remiantis Darbo kodeksu, pasinaudojimas tikslinėmis nėštumo ir gimdymo atostogomis šio pažymėjimo pagrindu yra vertintina kaip teisė, o ne pareiga“, - teigiama SADM imforacijoje.
Tačiau, skirtingai nei vaiko priežiūros atostogos, nėštumo ir gimdymo atostogos negali būti suteikiamos dalimis. Todėl, nusprendus jomis pasinaudoti, jos suteikiamos visos iš karto, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Pasinaudojus nėštumo ir gimdymo atostogomis, motinystės pašalpa būtų mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Darbuotojai nusprendus nepasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis, kaip jau minėta, teisė į vaiko priežiūros atostogas atsiranda nuo vaiko gimimo dienos.