Už tolesnį projekto svarstymą balsavo 74 iš 104 posėdyje dalyvavusių Seimo narių. Prieš balsavo 6, o 23 susilaikė.
2012 m. „Sodra“ planuoja išleisti 13,9 mlrd. Lt ir gauti apie 11,9 mlrd. Lt pajamų. Taigi ir toliau „Sodros“ pajamos nesutaps su išlaidomis, deficitas turėtų būti 2 mlrd. Lt.
„Galima būtų klausti, ar įmanoma pateikti subalansuotą biudžetą ir ko reikia, kad išlaidos neviršytų pajamų. Ne kartą esame atlikę tokius skaičiavimus, tam, kad prognozuojamas išlaidas galėtume padengti įmokomis, socialinio draudimo tarifą reikėtų didinti nei daug nei mažai – 8 proc. Natūralu, kad net nekyla mintis tokius sprendimus siūlyti“, – penktadienį Seime pristatydamas projektą sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Seimas galutinai dėl šio projekto apsispręs dar po vieno svarstymo, „Sodros“ biudžetą turės pasirašyti ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Paliks mažas pašalpas, kad eitų dirbti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijų atstatymui kitąmet reikės 495 mln. Lt. Jos 2010-2011 m. buvo sumažintos vidutiniškai 5 proc. Ministerija skaičiuoja, kad po atstatymo pensijos didės vidutiniškai 68 Lt.
Į prieškrizinį lygį – 1488 Lt – 2012 m. turėtų grįžti ir draudžiamosios pajamos. Šiuo metu jos yra 1170 Lt. Nuo šio dydžio priklauso didžiausia ir mažiausia motinystės (tėvystės) pašalpa, maksimali ligos pašalpa darbuotojui susirgus.
Kitų metų birželį taip pat ketinama išmokėti nepriemokas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams. Tam numatoma skirti 263 mln. Lt.
Tačiau nebus atstatomos valstybinės ir kai kurios našlių pensijos, slaugos išmokos.
Lydinčiuoju įstatymo projektu siūloma nuolat palikti galioti sumažintas bedarbių pašalpas, kad jos sudarytų ne daugiau 45 proc. draudžiamųjų pajamų. Tai esą leistų sutaupyti daugiau nei 103 mln. Lt per metus. Šiuo metu didžiausia galima bedarbio pašalpa yra 650 Lt o iki 2010 m. ji buvo 1041,6 Lt. Kadangi kitąmet kiek augs draudžiamosios pajamos, didžiausia bedarbio pašalpa bus 669 Lt per mėnesį.
„Apsisprendėme Seimui siūlyti labai nedidinti maksimalios išmokos dėl to, kad situacija darbo rinkoje ir ekonominė situacija yra tokia, kad norint mokėti didesnes maksimalias išmokas „Sodrai“ reikėtų daugiau skolintis ir kad motyvacija dirbti, o ne gyventi iš socialinių išmokų būtų didesnė“, – po projektų svarstymo žurnalistams sakė ministras.
Liks nepakeisti ir pervedimai į privačius pensijų fondus, kurie buvo sumažinti nuo 5,5 proc. iki 2 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo siūliusi keisti ir senatvės pensijų skaičiavimo formulę, į kurią nebebūtų įtraukiamos sovietmečio pensijos, tačiau po prezidentės kritikos Vyriausybė persigalvojo ir nusprendė likti prie dabartinės tvarkos.
Ragino atsižvelgti į realybę
Ministro pateikti skaičiai ir planai neįtikino opozicijos.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Andrius Mazuronis mano, kad rengiant biudžetą buvo naudojamos pernelyg optimistinis skaičiavimas dėl mažėsiančio nedarbo ir augsiančio darbo užmokesčio.
„Šiemet pajamų augimas buvo 5,6 proc., o kitąmet jūs projektuojate 7 proc. augimą, bet jūs puikiai žinote, kokioje tarptautinėje atmosferoje gyvename šiuo metu ir būsimaisiais metais. Aš nežinau, ar jūs skaitote tarptautinę spaudą, bet premjeras tikrai skaito, jis ne kartą tai deklaravo, tai jūs galbūt jo pasiklauskite, kas vyksta tarptautinėse rinkose. Ar nemanote, kad šiandien reikėtų kalbėti ne apie ekselinių skaičiukų sudėliojimą, o apie sisteminę „Sodros“ reformą, kurios laukiame trejus metus?“, – klausė jis.
D. Jankauskas tvirtino, kad biudžetas sudarytas remiantis dabartinėmis Finansų ministerijos makroekonomikos prognozėmis.
„Opozicija kritikuoja, bet tas projektas, kuris yra pateiktas, yra modeliuotas remiantis šiandieninėmis prognozėmis. Nežinau, ar šiandien atsirastų toks drąsuolis, jam tikrai turėtų būti atiduota Nobelio premija, kuris tikrai galėtų pasakyti, kokia situacija kitais metais bus Lietuvoje, Europoje, pasaulyje“, – kalbėjo ministras.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teiravosi, kiek pensininkams reikės laukti, kol jiems bus atkurtos dabartinės Vyriausybės sumažintos pensijos.
„Kada ir nuo kokių metų bus kompensuojama dalis, kurią žmonės prarado? Ar bus galvojama kompensuoti dėl infliacijos prarastą dalį“, – jai pritarė ir Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė
D. Jankauskas tvirtino, kad tikėtina kompensavimo pradžia yra 2014 m., kuri yra numatyta ir dar pernai Vyriausybės patvirtintoje koncepcijoje. Tai padaryti planuojama per penkerius metus.
Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kodėl nesiimta veiksmų deficitui mažinti.
„Šiemet bendras „Sodros“ deficitas sudaro 7 mlrd. Lt, o kitų metų pabaigoje jis bus 9 mlrd. Lt. Kodėl nebuvo padaryti sprendimai, mažinantys deficitą?“, – klausė Seimo narys.
„Tvarkos ir teisingumo” frakcijos narys Julius Veselka siūlė nepervesti nė lito į privačius pensijų fondus ir taip per metus sutaupyti beveik 400 mln. Lt.
2011 metais planuojamos „Sodros“ biudžeto išlaidos turėjo būti 13,502 mlrd. Lt, pajamos – 10,943 mlrd. Lt.
Dėl geresnio surinkimo laukiama, kad metų pabaigoje į „Sodrą“ bus įplaukę 11,113 mlrd. Lt. Taigi ir deficitas turėtų būti ne 2,7 mlrd. Lt, bet 2,2 mlrd. Lt.
Daugiau pinigų į „Sodrą“ surenkama dėl didėjančio dirbančiųjų skaičiaus. Preliminariais duomenimis, šiemet iki rugsėjo į darbą priimta 71 tūkst. daugiau žmonių nei atleista.
Paskutinį kartą „Sodros“ biudžetas nedeficitinis buvo 2007 m.