„Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip vieną kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką ir tuo kelia grėsmę Lietuvos saugumui“, – kompromisinį siūlymą posėdžio metu pristatė NSGK narys, išvadų rengėjas Jonas Jarutis.
Komiteto išvadų rengėjas Arvydas Anušauskas taip pat tikino palaikantis kompromisinį variantą. Visgi, pasak jo, šis siūlymas neišspręs problemų, kurias kelia į Lietuvą per Rusiją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai.
„Manau, kad išties reikia labai atidžiai žiūrėti į esamą situaciją, tas kompromisinis variantas yra geras. Aš suprantu, kad jis nėra pakankamas, kai kalbame apie trečiųjų šalių piliečius, kurie vyksta per Rusiją (...) ir tai reikėtų tvarkyti, nes srautas yra didelis, per didelis ir keliantis papildomų rizikų“, – akcentavo jis.
Visgi komitetas nepritarė konservatoriaus Audroniaus Ažubalio iniciatyvai. Politikas siūlė, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams būtų naikinamas leidimas gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per metų ketvirtį paskutinius 12 mėnesių vyktų į savo gimtąją šalį.
ELTA primena, kad Valstybės saugumo departamento atstovai praėjusią savaitę vykusiame NSGK posėdyje, kuriame taip pat buvo diskutuojama šia tema, siūlė baltarusių kelionių į gimtinę skaičių apriboti iki vienos per metus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, 2023 m. – apie 23 tūkst. Iš viso į Lietuvą atvykusių ir gavusių leidimą laikinai gyventi skaičius siekia apie 62 tūkst.
