Šiuo metu galiojanti maksimali nedarbo išmoka – 188,25 euro (650 Lt). Ji nustatyta priimant ankstesnės Vyriausybės „krizinius“ įstatymus, o apkarpymai galioja iki šių metų pabaigos. Numatoma, kad jau nuo 2015 m. sausio maksimali bedarbio pašalpa turėtų padidėti iki 301,7 euro (beveik 1042 Lt), o nuo kitų metų liepos – iki 303,8 euro (1049 Lt). Liberalams tokia ateities perspektyva nepatinka.
Dešinieji siūlo iki kitų metų pabaigos taikyti dabar galiojantį maksimalų išmokos dydį – 188,25 euro. Tokį siūlymą Seimui teikia keturi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai – partijos lyderis Eligijus Masiulis, kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir parlamentaras Algis Kašėta.
Liberalų lyderis E. Masiulis DELFI teigė, esą siūlymo logika paprasta – išmokų kėlimas valstybei kitąmet papildomai kainuotų apie 58 mln. eurų (daugiau nei 200 mln. Lt), o pinigus geriau leisti skatinant dirbančiuosius, o ne „tinginiaujančius“ bedarbius.
Pasak jo, būtent dirbančiųjų skatinimui būtų galima panaudoti 58 mln. eurų, kurie dabar papildomai planuojami bedarbių pašalpoms. Pinigus esą būtų galima nukreipti į daug diskusijų kėlusios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui tęsimą, arba neapmokestinamo pajamų dydžio vaikus auginantiems dirbantiesiems kėlimui.
„Valstybėje turime pirmiausiai rūpintis tais žmonėmis, kurie dirba ir rodo pastangas susirasti darbą. Tikrai nenormalu, kada nedirbantis žmogus gauna didesnę pašalpą negu dirbantis žmogus – minimalią algą“, - aiškino E. Masiulis.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad tokie siūlymai pakiš koją liberalų populiarumui artėjančiuose savivaldos rinkimuose, pašnekovas teigė apie tai negalvojantis.
„Man atrodo, kad mes niekada nesistengėme pataikauti visiems. Turime rūpintis, kad valstybėje būtų kuo daugiau dirbančių žmonių – ir uždirbančių žmonių. Nemanau, kad šiandien, kada atlyginimai dar nėra dideli, yra tas laikas, kada galima būtų atstatyti į ikikrizinį lygį bedarbystės pašalpas. Taip, tiems žmonėms, kurie dėl objektyvių priežasčių neranda darbo, tai yra sudėtingi gyvenimo laikotarpiai ir tam reikalinga valstybės pagalba. Bet pripažinkim – nemažai žmonių piktnaudžiauja šiuo pagalbos instrumentu. Kodėl dirbantys žmonės tokius žmones turi išlaikyti?“ - retoriškai klausė E. Masiulis.
„Tikrai neišgyvenčiau dėl politinių pasekmių. Kur kas svarbiau yra, man atrodo, ilgalaikės pasekmės mūsų valstybei, mūsų ekonomikai. Ir manau, kad toks sprendimas kaip tik leistų pasirūpinti tais, kurie dirba, turi darbą ir dar vis neemigravo“, - pridūrė jis.
Liberalai siekia, kad jų siūlymas būtų svarstomas kartu su kitų metų valstybės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektais.
Komiteto pirmininkė: mažesnės pašalpos dar metams – logiška
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė DELFI teigė palaikanti liberalų iniciatyvą.
Politikė pabrėžė, kad pastebima liūdna tendencija – dalis bedarbių galimai sąmoningai neužsibūna susirastose darbo vietose.
„Kai perdavėme socialinių pašalpų mokėjimą savivaldybėms gi matome, kad dalis žmonių tai dirba, tai nedirba. Nes jie suinteresuoti gauti išmokas. Turėti laisvo laiko. Tai šešėlinė ekonomika, tai kontrabanda. Jeigu pasižiūrėsime, kur yra aukščiausias nedarbo lygis – tai pasienyje daugiausiai“, - įžvalgomis dalijosi komiteto vadovė.
Tiesa, politikė pabrėžė, kad jos nuomonė nebūtinai sutaps su jos vadovaujamo komiteto ar Seimo daugumos pozicija.
„Buvo pozicija daugumos, kad mes pirmiausiai turime atstatyti visa tai, kas buvo sumažinta. O po to – didinti. Lyg tai būtų jau logiška, kad atstatoma. Bet žvelgiant į bendrą šalies situaciją, aš manyčiau, kad nieko blogo neatsitiktų, jei dar metus laiko ji (bedarbio pašalpa – DELFI) būtų sumažinta“, - neslėpė pašnekovė.
Kaip ir E. Masiulis, socialdemokratė pripažįsta, jog už minimalią algą didesnė bedarbio pašalpa būtų šis tas nelogiško.
„Visada turi būti motyvacija. Motyvacija dirbti, o ne motyvacija nedirbti“, - konstatavo K. Miškinienė.