Tai DELFI patvirtino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parlamentaras, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Jaroslavas Narkevičius.
„Turime 43 Seimo narių parašus, - kalbėjo J. Narkevičius. – Seimo nariai pasirašė po tiesioginiu kreipimusi į KT.“
Pasak LLRA atstovo, KT veikiausiai nesiims šio skundo nagrinėjimo skubos tvarka, taigi rugsėjį, kuomet į mokyklas sugrįš moksleiviai, įstatymas jau galios.
Priekaištai I. Degutienei
J. Narkevičiaus teigimu, valdantiesiems konservatoriams nė nesiūlyta pasirašyti po kreipimusi į KT. Tačiau Seimo pirmininkė esą dėl nesuprantamų priežasčių nepatvirtino 43 parlamentarų kreipimosi.
„Atidavėme (kreipimąsi – DELFI) tiesiog formaliai procedūrai. Turi pavizuoti Seimo pirmininkė, ir išsiunčia į KT. Keista, kad šiandien, demokratinio judėjimo dienomis, ponia pirmininkė pasakė, kad jinai nevizuos, nepasirašys formalios procedūros. Per sekretoriatą grąžino – nepasirašinės, nevizuos“, - skundėsi J. Narkevičius. Jo žodžiais, valdančioji dauguma „bijo patikrinti“ Švietimo įstatymo teisėtumą.
Politikas stebėjosi tokiu I. Degutienės sprendimu. „Pirmininkė turėtų vizuoti, patvirtinti tą kreipimąsi su parašais. Tai tiesiog formali procedūra jai, kaip Seimo pirmininkei. Gal pasirašys kažkuris Seimo pirmininko pavaduotojas. Tiktai keista, kad jinai pagal savo kompetencijas nenukreipė kitam, o tiesiog atidavė ir pasakė, kad jinai nepasirašinės“, - prisiminė J. Narkevičius.
„Aišku, tai mums nesutrukdys“, - pridūrė LLRA atstovas Seime.
I. Degutienė nepasirašė, nes nepritaria
Vis dėlto I. Degutienės atsisakymas patvirtinti 43 Seimo narių kreipimąsi į KT gali ir sutrukdyti. Seimo pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys DELFI teigė, kad jeigu dokumento nepatvirtins I. Degutienė arba vienas iš jos pavaduotojų, parlamentarai į KT kreiptis negalės.
Pašnekovo teigimu, Seimo pirmininkė neprivalo patvirtinti šio dokumento, jei jam nepritaria. O šiuo atveju būtent taip ir buvo.
„Kažkas iš Seimo vadovybės turi vizuoti, kad būtų kreipimasis. Bet jiems buvo paaiškinta, kad nebūtinai tai turi būti Seimo pirmininkė. Jeigu jinai nepritaria tokiam kreipimuisi, ji gali nepasirašyti. Gali pasirašyti kas nors iš pavaduotojų. Jiems tas buvo pasakyta. O kadangi Seimo pirmininkė nepritaria tokiam kreipimuisi, ji ir nepasirašo, - aiškino J. Ruzgys. – Jeigu jie nesuras nei vieno iš Seimo vadovybės, kas pritartų ir galėtų vizuoti, tada tai jau jų problema.“
Pirmąsyk parlamentarai į KT dėl Švietimo įstatymo pasiūlė kreiptis antroje birželio pusėje. Tačiau siūlymą, kurį savo parašais tuomet parėmė 53 Seimo nariai, parlamentas atmetė.
