Pavardžių klausimas atidėtas ilgam

Sei­mas ­ket­vir­ta­die­nį dar ne­svars­tys, ar leis­ti var­dus ir pa­var­des do­ku­men­tuo­se ra­šy­ti ­ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

Klau­si­mas ket­vir­ta­die­nio ry­tą iš­brauk­tas iš ple­na­ri­nio po­sė­džio dar­bot­var­kės, rašo lzinios.lt.

Pa­gal Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, no­rint tęs­ti įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo pro­ce­dū­rą, rei­kia su­lauk­ti Vals­ty­bi­nės Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­dų. Taip pat, at­siž­vel­giant į bū­ti­ny­bę gau­ti ko­mi­si­jos iš­va­das, įsta­ty­mui įgy­ven­din­ti bū­ti­nas pa­pil­do­mas biu­dže­to lė­šas, įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­dū­rų truk­mę, de­par­ta­men­tas ne­ma­no, kad įsta­ty­mas ga­lė­tų įsi­ga­lio­ti nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos. Pro­jek­tą svars­ty­ti siū­lo­ma ru­dens se­si­jo­je.

DELFI primena, jog socdemai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė siūlė įteisinti pavardžių rašybą tautinių mažumų lotyniškos abėcėlės pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Tai leistų lenkų tautinei mažumai savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lenkiškai, o ne juos sulietuvinant.

Konservatoriai, palaikomi pavienių Seimo narių iš Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir „tvarkiečių“ gretų, siūlo kitokią tvarką. Jie lenkiškus vardus ir pavardes leisti nori tik „kitų įrašų skyriuje“, t. y. ne pagrindinėje asmens dokumento dalyje.