Jei Seimas pritars, ši tvarka galiotų tik tiems pensininkams, kuriems pensijos buvo sumažintos.
„Mes kalbame apie planą, kuris gali būti įgyvendinimas, jeigu bus atlikti namų darbai: bus pasiektas biudžeto deficito sumažinimas iki 3 proc. BVP ir bus pradėta įgyvendinti „Sodros“ pensijų reforma, tokiu atveju nuosaikus didinimas ir vadinamojo priedo mokėjimas turėtų žmonėms kompensuoti praradimus dėl sumažinimo“, – po posėdžio žurnalistams sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Jos skaičiavimu, jeigu bus vykdomas finansinis planas, kompensavimui gali prireikti 3-5 metų.
Iš sumažintų pensijų biudžetas per dvejus metus sutaupys apie 1 mlrd. Lt, tiek ketinama ir kompensuoti.
„Kokiai kitai valdžiai? Mes, šiandieninė valdžia, dedame visas pastangas, kad padėtume ekonomikai atsigauti ir Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kol neatsigaus ekonomika ir nebus sukaupta pinigų, negalima kalbėti nei apie buvusių verčių, nei tuo labiau apie kompensavimą. Mes esame pasiruošę valdžioje būti tiek, kiek reikia, kad atsigautų ekonomika ir gyvenimas pradėtų gerėti“, – sakė premjeras Andrius Kubilius, paklaustas, kodėl kompensavimas paliekamas kitai valdžiai.
Vyriausybė kompensuoti pensijas buvo įsipareigojusi jas mažindama nuo šio sausio. Aiškios pensijų kompensavimo tvarkos iki liepos reikalavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Koncepcijoje žadama, kad sparčiau pensijos didės vyresnio amžiaus pensininkams ir papildomai didės dirbančių pensijų pensijos. Kol kas neapsispręsta, ar bus siūloma mokėti kompensacijas už mirusius pensininkus, kurie gavo sumažintas pensijas.
„Manau, kad šiuo atveju mes turėtume kalbėti apie kompensavimą tiems žmonėms, kurie patyrė netekimus, būtent apie pensininkus, o ne jų paveldėtojus“, – sakė I. Šimonytė.
Pensijos nebus kompensuojamos iš skolintų lėšų ir tol, kol nebus subalansuotas „Sodros“ biudžeto deficitas, o valdžios sektoriaus deficitas bus 3 proc. BVP ir matysis, kad šis rodiklis kitais metais gerės 0,5 proc. BVP arba trejų praėjusių, einamųjų ir dviejų ateinančių metų viešųjų finansų rodiklio vidurkis nėra deficitinis.
Pagal Vyriausybės planą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų parengti atitinkamo įstatymo projektą, dėl kurio balsuos Seimas.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, projektas Seimui bus teikiamas 2011 m. rudenį kartu su 2012 m. „Sodros“ biudžetu.
Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, kad sumažintas pensijas būtina kompensuoti.
Vidutiniškai mažėjo 5 proc.
DELFI primena, kad nuo šių metų sausio pradėjo galioti laikinasis Socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymas, pagal kurį mažėjo visos pagrindinės socialinės išmokos, tarp jų ir pensijos.
Skaičiuojama, kad senatvės pensijos vidutiniškai mažėjo 5 proc., tačiau buvo neliečiamos menkesnės nei 650 Lt pensijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 41 proc. pensininkų gauna 700-850 Lt pensijas.
Papildomai pensijos mažėjo dirbantiems pensininkams. Kiek jos bus kerpamos, taip pat priklausys nuo pensininko uždirbamo atlyginimo. Pavyzdžiui, uždirbantiems iki 200 Lt pensija mažėtų 2,5 proc., nuo 600-800 Lt –10-15 proc., 2100 Lt – 50 proc., 4200 Lt ir daugiau – 70 proc.
Laikinajame įstatyme numatyta, kad neliečiamos bus tik 75-100 proc. netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensijos. II ir III grupės neįgaliesiems jos mažėjo, tačiau galiojo ta pati taisyklė, kaip ir su senatvės pensijomis – neliečiamos mažesnės nei 650 Lt išmokos.
Iki šiol yra neišmokėta dalis kompensacijų 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams, kuriems taip pat buvo sumažintos pensijos dėl sunkios šalies finansinės situacijos.