Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir J Stoltenbergas sulaukė klausimo ir apie Rusijos Valstybės Dūmos komunistų frakcijos pateiktą pasiūlymą nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva. Tokios priemonės esą būtų atsakas į „akiplėšiškus ir ciniškus“ D. Grybauskaitės pareiškimus.
D. Grybauskaitė atsakė, kad savo žodžių neišsižada. Valstybės vadovė dar kartą pakartojo, ką mano apie Rusiją. Pasak prezidentės, Rusijos agresiją Ukrainoje galima laikyti terorizmu, o rusų ketinimų nutraukti diplomatinius ryšius su Lietuva ji nekomentuoja.
„Mes visi matome, kad mūsų kaimynė, Ukrainos kaimynė elgiasi taip, kaip kaimynė neturėtų elgtis. Valstybė, kuriai svarbi tarptautinė teisė – taip neturėtų elgtis. Matome, kad šiandien Rytų Ukrainoje yra Rusijos kariai. Tačiau valstybė tai akivaizdžiai neigia. Valstybė, kuri įveda sunkiąją techniką be atpažinimo ženklų. Valstybė, kuri liepia savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus . Tokia valstybė turi visus terorizmo požymius“, - teigė D. Grybauskaitė.
NATO vadovas: NATO dabar įvertins konkrečią padėtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
„Sprendimai Velse buvo labai svarbūs Baltijos šalims ir Lenkijai. Dabar šie sprendimai yra konkrečiai įgyvendinami. NATO dabar įvertins konkrečią padėtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai reiškia, kad visi sprendimai įgyvendinami labai realiomis priemonėmis“, - teigė D. Grybauskaitė.
„Mes esame labai dėkingi, kad Lietuva aktyviai bendradarbiauja su NATO, dalyvauja operacijose Kosove ir Afganistane. Dabar mes susiduriame su naujais iššūkiais – Rusijos agresija Ukrainoje. Galiu užtikrinti, kad NATO pagalba bus laiku ir vietoje. Tai svarbu, nes tai yra kelias užtikrinti ir Lietuvos saugumą, ir NATO saugumą. Tačiau reikia didinti finansavimą gynybai ir stiprinti pozicijas“, - teigė J. Stoltenbergas.
DELFI primena, kad penktadienį Rusijos Valstybės Dūmos komunistų frakcija pateikė siūlymą nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva bei šaliai pritaikyti sankcijas.
„Siūlau tarptautinių santykių komitetą įgalioti parengti pareiškimą, o galbūt jau pateikti ir sprendimą dėl būtinybės Lietuvai pritaikyti sankcijas, galbūt netgi nutraukti diplomatinius santykius. Nepriimtina, kai šalies prezidentas leidžia sau tokius akiplėšiškus ir ciniškus pasisakymus“, – pareiškė N. Kolomejcevas.
Vizito metu Lietuvos Respublikos prezidentė ir NATO vadovas aplankė Karmėlavoje veikiantį Oro erdvės kontrolės centrą, kuriame įkurtas trijų Baltijos šalių bendras valdymo ir pranešimų centras. Pagrindinė šio centro funkcija – vykdyti oro gynybos operacijas, tarp jų vadovauti ir valdyti NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse atliekančius naikintuvus.
Šalies vadovė su NATO generaliniu sekretoriumi aptars regioninio saugumo ir gynybos klausimus, padėtį Ukrainoje. Bus kalbama, kaip įgyvendinamos NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintos kolektyvinės gynybos priemonės.
Prezidentė ir Aljanso vadovas taip pat susitiks su Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariais.
Buvęs Norvegijos Ministras Pirmininkas Jensas Stoltenbergas šių metų spalio pradžioje pakeitė iki tol NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjusį Andersą Foghą Rasmusseną.
