Poezijos parke dar porą dienų šeimininkaus statybininkai. Tačiau tai netrukdo gyventojams čia susitikti su draugais, pasigėrėti gamta.
„Manau, kad šis parkas yra modernus, šiuolaikiškas. Miesto vidury tiesiog gali įsilieti į gamtą“, – teigė iš Elektrėnų atvykusi mergina.
„Malonu ir pačiam užeiti, ir su draugais pasėdėti“, – tvirtino marijampolietis.
„Parkas man labai patinka. Jis labai reikalingas nes trūksta vietos poilsiui, vaikams – žaidimo aikštelių“, – mano moteris.
Parkas, pasak jį projektavusių architektų, rami oazė miesto centre ant Šešupės kranto.
„Pagrindinis tikslas – įlieti šį parką į miesto struktūrą, kad jis susijungtų. Mes turime unikalią situaciją – yra Jevonio upelis, Šešupė, ir yra aikštė“, – kalbėjo architektas Gintautas Vieversys.
Parke – nauji takai pėstiesiems ir dviratininkams, numatytas ekonomiškas apšvietimas. Vaikams įrengtos atskiros zonos.
„Palikome tą buvusį gruntą. Galvojome apie vaikus, kuriems smagu pasiteškenti. Visuose fontanuose išvengėme tų vadinamų baseinų, padarėme plokščius, kad vaikai galėtų ir teškentis“, – teigė architektas Algirdas Marcinkevičius.
Poezijos parke įrengtos kelios kamerinių renginių vietos ir amfiteatras.
„Dėl ko amfiteatras? Mes galvojome, kad galėtų būti šiek tiek didesnis ir tikti tokio laisvo tipo susirinkimams. Kad ir ant žolės, ant akmens. Mes nedarėme scenos, bet natūraliai išplatinome taką, padarėme tam tikrą apšvietimą“, – pasakojo architektė Reda Marcinkevičienė.
„Turbūt kiekviena savivaldybė rastų pinigų. 10 milijonų – Europos Sąjungos pinigai ir 7 proc. turėjo būti mūsų. Tai apie 700 tūkst. litų, tai nedideli pinigai. Manau, kad jis bus labai lankomas“, – įsitikinęs Marijampolės meras Vidmantas Brazys.
Poezijos parką jau pamėgo jaunavedžiai – perėję visus parko tiltus, ant paskutiniojo kabina spynelę, kaip šeimos tvirtybės simbolį.