Jam buvo paaiškinta, kad jei nelaimėlio medikai neras, jis bus patrauktas atsakomybėn dėl melagingo pagalbos iškvietimo ir turės susimokėti baudą.
„Juokingai graudu, kai visą laiką stengiesi būti pilietiškas, kad šioje šalyje būtų mums visiems geriau, saugiau gyventi, o prasideda tokie cirkai. Iš pilietiško žmogaus, pranešančio apie įvykį, galima lengvai tapti kaltinamuoju ir gauti baudą arba būti teisiamam pagal baudžiamąjį kodeksą“, – patikėti negalėjo Remigijus.
Savo ruožtu Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) atstovas Vytenis Keršys DELFI tikino, kad situacija vilniečiui buvo paaiškinta teisingai ir išdėstė, kodėl tokia tvarka reikalinga.
Dėmesį patraukė sukniubęs žmogus
„Penktadienį po pietų važiavau nuo Rasų kapinių link Antakalnio, kai už geležinkelio viaduko, truputėlį arčiau Drujos g., dešinėje pusėje už šaligatvio, ant vejos, pamačiau gulintį juodai apsirengusį žmogų, šalia jo buvo maišelis. Tuo metu rikiavausi iš antros eilės į pirmą ir žmogų pamačiau tik pro dešinės pusės langą. Toje vietoje greitis ganėtinai didelis, mano transporto priemonė yra sunkiasvorė, tad net atgal pažiūrėti galimybės nebuvo, o apie stabdymą – nė kalbos“, – situaciją, į kurią pateko, ėmė pasakoti Remigijus.
Jo teigimu, pirmoji į galvą šovė mintis, kad kažkas jau tikrai bus paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir iškvietęs pagalbą. Tačiau nuvažiavęs kelis šimtus metrų vyras vis dėlto nusprendė, kad tylėti ne valia.
„Tikrai nenorėčiau, kad visi taip abejingai pravažiuotų, jei man reikėtų pagalbos. O ir BPC visada pasitikėjau, nes ne vieną kartą yra tekę pranešti apie įvairius įvykius. Visada jų reakcija būdavo tinkama, net jei būdavau ne pirmas pranešęs, tuomet jie dar pasitikslindavo informaciją ar pan.“, – kalbėjo pašnekovas.
Ieškojo pagalbos, bet liko išbartas
Remigijaus teigimu, ir aptariamą kartą BPC operatorė bendravo maloniai, išklausė informacijos, kaip apytiksliai atrodo įvykio vieta, padėkojo ir atsisveikino. Tačiau šios kolegė jam tuoj perskambino ir paprašė patikslinti tam tikras aplinkybes VGMPS atstovams.
„Jau kita moteriškė (iš greitosios pagalbos) klausia, kas nutiko. Pasakiau, kad pamačiau žmogų, kad negalėjau sustoti. Ir iš karto ta moteriškė pasakė, kad „norėčiau informuoti, kad, jeigu mes nuvyksime į įvykio vietą ir nerasime paciento, mes fiksuosime šį pranešimą kaip melagingą greitosios pagalbos iškvietimą“. Paklausiau, tai ką man daryt tokiu atveju, jeigu neturiu galimybės sustoti? Neskambinti, nes negalėsiu prieiti prie gulinčio žmogaus? Tai pakartojo, kad turiu sustoti, prieiti prie paciento, paklausti, kas nutiko ir pan. Viskas gal ir logiška iš esmės, kad būtų puiku, jei žinočiau daugiau, bet juk būna įvairių situacijų gyvenime, tai bent jau informuoju juos“, – svarstė pašnekovas.
Anot skaitytojo, po tokių ir panašių atvejų ne vienam gali dingti noras būti pilietiškam ir kreiptis pagalbos.
Pripažino, kad prieš kitą kartą skambindamas pagalvos
„Taip yra, kad pranešėjas gali likti kaltas. Nors situaciją gali matyti daugybė žmonių, tačiau, panašu, kad nereaguoti, likti abejingam yra geriausias sprendimas, jeigu nenori turėti rūpesčių“, – svarstė Remigijus.
Jis sudvejojo, ar jam tikrai buvo pateikta teisinga informacija, todėl nusprendė dar kartą paskambinti tiesiai į VGMPS.
„Susiradau internete telefoną, kas atsakingas už greitosios med. pagalbos darbuotojus. Paskambinau ten, sujungė su kažkokiu vyriškiu. Jam papasakojau situaciją, paklausiau, ar ji normali (nes gal čia darbuotojai nenori važiuoti ir tiesiog gąsdina). Taigi po mano pasakojimo jo vertinimas apie situaciją iš darbuotojų pokalbių: „Teisingai“. Tada jis gražiai man išaiškino, kad esu vairuotojas, esu baigęs pirmosios pagalbos kursus, todėl privalau sustoti. Na, gerai, sutinku. Bet mano klausimas, iš esmės, ar teisinga tokiu būdu atgrasyti žmones elgtis pilietiškai? Nes kitą kartą aš noro skambinti tikrai neturėsiu“, – pripažino vyras.
Neturi pastabų darbuotojams, bet nori pasiūlyti keisti tvarką
Remigijaus teigimu, pokalbio metu jam taip pat buvo dėstoma, kad jis privalo sustoti, jei mato galbūt bėdos ištiktą žmogų, kad medikai sulaukia tūkstančių melagingų pranešimų. Tačiau vyras įsitikinęs, kad jei dėl to kyla bėdų, reikia kreiptis į Vyriausybę, kad padidintų finansavimą ir pagalba galėtų nuvažiuoti visur, nes net, iš pažiūros, menkniekis gali baigtis tragedija.
„Kadangi nebemačiau prasmės toliau aiškintis, paklausiau, kur galiu parašyti skundą, nepasakė, nes čia mano nuomonė. Tada paklausiau, kur galiu parašyti pasiūlymą (gal juos priima, jei skundų ne), kad negalima tokiais būdais didinti žmonių abejingumo. Tai sakė rašyti į Konstitucinį teismą (nes įstatymus jie leidžia, anot jo). Na, esmė, kad toliau kalbam apie nieką. „Jūs padarėt minimumą šioje situacijoje“, – sakė pašnekovas. Bet jei nieko nedaryčiau, problemų neturėčiau, o padaręs minimumą turiu jau daryti viską iki maksimumo, anot pašnekovo. Taip pat „desertui“ pridūrė, kad, jeigu žmogus tas numirtų, tai dar ir už tai man grėstų atsakomybė“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, pokalbis su žmogumi, kuris turėtų būti pavyzdžiu mums, pasitikėjimo šaltiniu, nuvylė.
„Prieš darbuotojus kaip asmenis nieko tikrai neturiu. Gal vykdo nurodymus vadovų ir teisės aktų, gal jie geri specialistai, o jų mums ir taip tokių trūksta. Na, tiesiog „prisišnekėjo“, nors ir to šiaip neturėtų būti. Bet, iš esmės, bet kokiu atveju pranešėjas nemanau, kad turėtų likti kaltas“, – įsitikinęs skaitytojas.
Svarbu ne tik pastebėti, bet ir įvertinti situaciją
Savo ruožtu VGMPS dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys dėkojo vilniečiui už pilietiškumą, tačiau ragino suprasti ir medikus.
„Pilietiškumas neturi baigtis pamatymu. Reikia prieiti ir įsitikinti, kas yra, ar reikia pagalbos. Gal žmogus neblaivus – ar jam reikia pagalbos, gal tuo metu suklupo, bet tuoj pat nuėjo. Paklausti reikia. Yra buvę, kad ir manekenams pakelėje gulintiems greitoji pagalba iškviečiama. Per dieną turime iki 20 kvietimų, kai atvažiuojame ir tų, kuriems reikia pagalbos, nerandame“, – pasakojo V. Kešys.
Paklausus, ką daryti tuomet, kai žmogus negali sustoti ir įvertinti situacijos, tačiau jam kyla įtarimų jos rimtumu, pašnekovas aiškino, kad turėtume mąstyti logiškai.
„Dažnai siunčiame reanimobilį. Įsivaizduokite, esant ir piko valandomis, kai reikia skubiems pacientams reikia pagalbos... O dabar šilta, benamiai guli. Pavyzdžiui, kviečia kone kasdien į Sodų g. esantį buvusį apleistą pastatą, kur jie buriasi, valgo, geria. „Sukniubęs vežimėlyje“. Ką reiškia? Na, jis neįgalus, gyvena tame vežimėlyje, išgėrė ir užmigo. Prieik ir paklausk: „Ar reikia tau pagalbos?“. Būna, atvažiuojame padėti, siunčia mus leksiką įvairią vartodami“, – guodėsi dispečerinės tarnybos vadovas.
Svarbios ir pirmosios sekundės
Anot V. Keršio, yra buvęs ir atvejis, kai pagalba buvo iškviesta papasakojus, kad automobilyje matyti sukniubęs žmogus.
„Aišku, pirmos kategorijos kvietimas. Imame reanimobilį, važiuojame. Paaiškėjo, kad žmogui užgeso variklis, jis išsikvietė pagalbą ir užsnūdo“, – kaip gaištamas medikų laikas ir švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, iliustravo pašnekovas.
Jo teigimu, nereikia bijoti prieiti prie žmonių. Dažnai, jei pagalba būtina, svarbios pirmosios sekundės, tad galima žmogų pradėti gelbėti tol, kol atvyks medikai.
„Baudžiamoji atsakomybė negresia, bet jei žmogus kvietė pagalbą melagingai ir tą galima įrodyti, tai jam gali būti nurodyta susimokėti baudą. Yra piktų žmonių, kurie kviečia į vieną vietą, į kitą vietą“, – aiškino V. Keršys
Kas gali grėsti meluojant?
DELFI primena, kad už piktavališką elgesį skambinant numeriu 112 gresia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė:
1) Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų (LR ANK 493 straipsnio 1 dalis);
2) Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų (LR ANK 493 straipsnio 2 dalis);
3) Bendrojo pagalbos centro operatoriaus – statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (LR ANK 508 straipsnis);
4) tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (LR BK 285 straipsnio 1 dalis)