Tai žurnalistams trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
10 ministro įsakymų
Anot jo, PST siūloma atlikti 10 būtiniausių darbų, kurie leistų pradėti eksploatuoti pastatą ar bent jau užtikrintų, kad jam nebus padaryta žala.
„Jie (ministro sudaryta darbo grupė – DELFI) svarstė, kokius darbus reikia atlikti, norint nepažeidžiant viešojo intereso nutraukti statybos rangos sutartį. Tas sąrašas buvo bandytas iškristalizuoti, įvardijant ir nutraukimo sąlygas, kad sutartis neišvengiamai būtų nutraukta. Yra sąrašas dešimties darbų. Tokių, kaip priešgaisrinės sistemos įrengimas, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemos įrengimas“, - kalbėjo A. Gelūnas. Esą atlikus šiuos darbus būtų galima užtikrinti „tinkamą pastato funkcionavimą“.
Ministras atsisakė įvardinti, kokia suma už šiuos 10 darbų gali būti sumokėta PST prie jau išmokėtų 230 mln. litų. Esą konkrečius skaičius vertins ekspertai, o Kultūros ministerija tikisi netgi sutaupyti.
„Sutarus dėl šio sąrašo, jų (10 darbų – DELFI) atskyrimas nuo sąmatos įvyktų per vasarą, rudenį būtų teikiamas pakartotinai vertinti. Ekspertai įvertintų tokio projekto pagrįstumą ir iš naujo įvertintų įkainius. Toks mechanizmas buvo pasiūlytas rangovui, - aiškino A. Gelūnas. – Sąmoningai norėjome išvengti preliminarių sumų įvardijimo. Dėl to, kad pradžioje surašytos sumos buvo labai artimos dabartinei sąmatai (bendra Valdovų rūmų sąmata siekia 362 mln. Lt, neatlikta darbų už daugiau nei 130 mln. Lt – DELFI). Siekdami išvengti spekuliacijų iš abiejų pusių ir politizavimo, atiduosime šį sąrašą, jeigu su juo sutiks rangovas į sertifikuotų ekspertų rankas. Jeigu jie pasakys, kad tai dvigubai pigiau kainuoja, negu dabar yra įvertinta, mes su tuo besąlygiškai sutiksime ir kviesime rangovą taip pat atsižvelgti. (...) Tikimės, kad tai kainuos pigiau.“
Jei PST sutiks su tokiomis sąlygomis, atlikus minėtus darbus rangos sutartį veikiausiai būtų galima nutraukti, o likusios Valdovų rūmų dalies statyboms skelbti naują konkursą. A. Gelūno žodžiais, pasiūlymas dėl būtinųjų darbų atlikimo jau perduotas PST atstovams. Tačiau kol kas jie dar vertina ministerijos siūlomas sąlygas ir konkretaus atsakymo nepateikė.
„Toks laiškas buvo nusiųstas „Vilniaus papėdei“, kuri yra PST ir partnerių tikroji ūkinė bendrija, t.y. ta kompanija, kuri stato, atkūrinėja Valdovų rūmus. Gavome šios dienos data atsakymą – nei pritarti, nei atmesti mūsų pasiūlyto darbų sąrašo kol kas nėra galutinio sprendimo. Darbo grupės siūlomas sąlygas PST su partneriais ir, veikiausiai, akcininkais analizuos ir mums atsakymą duos vėliau“, - teigė kultūros ministras.
Jis pridūrė neskubinantis PST – esą į nemalonią padėtį patekusią kompaniją ir jos akcininkus galima suprasti. „Tikimės, kad kompromisą šiose derybose pavyks pasiekti. Toks kelias yra pasirinktas siekiant išvengti konflikto sprendimo teismo keliu“, - pabrėžė A. Gelūnas.
Ministras užsiminė, kad papildomi darbai tam tikra prasme būtų ir kompensacija PST, mat rūmų statytojai veikiausiai priešintųsi vienašališkam sutarties nutraukimui, tokių darbų neužsakant.
„Mūsų konsultantai vienaprasmiškai teigia, kad tai (sutarties nutraukimas dabar – DELFI) būtų labai rizikingas būdas. Po to rangovas galėtų bylinėtis su mumis dėl padarytų nuostolių“, - dėstė politikas
Paklaustas, per kiek laiko gali būti pabaigti būtiniausi darbai, ministras teigė, jog pirmąją rūmų dalį būtų galima padaryti tinkama eksploatacijai iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios, t.y. iki 2013 m. Taigi panašu, kad jeigu PST sutiks su ministerijos pasiūlymu, ši kompanija Valdovų rūmų statybvietėje šeimininkaus dar apie pusantrų metų.
Įžvelgia gerą valią
Kultūros ministro teigimu, jau tai, kad deramasi dėl būtinųjų darbų atlikimo ir sutarties nutraukimo, rodo, kad teisminio ginčo tarp valstybės ir PST tikimybė mažėja. Esą ministerija taip pat netrykšta noru bylinėtis su Valdovų rūmų statytojais.
„Tai, kad mes, prie vieno stalo sėdėdami, derinome darbų sąrašą ir nutraukimo sąlygas, jau rodo PST gerą valią kalbėtis labiau demokratišku būdu. Teisminis kelias yra ilgas, konfliktiškas. Nesu tikras, kiek iš to laimi visuomenė. Galbūt užtikrinamas visiškas teisėtumas, bet šiuo atveju aš manau, kad po daugybės posėdžių ir svarstymo galvojame, kad abiem pusėms yra tikslingiau kalbėtis prie stalo negu kad teismo salėje“, - tęsė A. Gelūnas.
„Vis dar turime viltį susitarti taikiai“, - pridūrė politikas.
Vėliau jis vis dėlto pažymėjo, kad jeigu PST nepriims ministerijos ekspertų pasiūlyto varianto, sutarties nutraukimui bus ieškoma „kitų kelių“, neatmetant ir teismo.
Broko priežastys nenustatytos, prokurorų tyrimas stringa
Ministras akcentavo, kad būtinųjų darbų atlikimas sykiu įpareigotų PST prisiimti atsakomybę už pastatą, nenumetant jos ant naujo rangovo pečių. Esą tai galbūt padėtų išvengti ir galimo statybinio broko, dėl kurio po DELFI publikacijos kultūros ministerija žadėjo pradėti tyrimą.
„Atliks tik tuos darbus, kurių neatlikus iškiltų grėsmė pastato kokybei ir atsakomybės prisiėmimui už galimai įvyksiančias avarijas arba, kaip buvo skelbta, atsiranda tam tikros dėmės ar įgriuvos. Jeigu rangovas priverčiamas išvykti nepabaigęs pradėtų darbų, jis atsakomybės neprisiima. Mes kalbame apie nutraukimą, bet prisiimant atsakomybę už tai, kas atlikta“, - aiškino A. Gelūnas.
Paklaustas, ar ryškėjančių rūmų defektų priežastys nustatytos, ministras atsakė neigiamai. „Bent tiek, kiek man žinoma, galimo broko priežastys dar nenustatytos, nes apskritai niekas nevyksta šiuo metu“, - teigė politikas.
Kultūros ministerijos vadovas taip pat pridūrė, kad PST galės dalyvauti ir naujame rūmų statybų konkurse. Tiesa, su sąlyga, kad prokurorų šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas nesuteps statybininkų munduro.
„Jeigu šioje byloje nebus nustatyta nusikaltimo sudėties ar tų dalykų, kurie užtrauks PST atsakomybę, tai visiškai neužkirs jiems galimybių dalyvauti konkurse ir jį laimėti. Bet jeigu užtrauks, manau, tai turės tam tikras pasekmes ateičiai“, - svarstė A. Gelūnas.
Vis dėlto prokurorų atliekamas tyrimas, regis, kiek įstrigo. Mat, anot ministro, Generalinės prokuratūros prašymas skirti solidžią sumą rūmų ekspertizės finansavimui bet jau kol kas nebuvo patenkintas.
„Šis prašymas, mano turima informacija, nebuvo patenkintas. Taigi aš suprantu, kad tyrimas veikiausiai užtruks“, - reziumavo A. Gelūnas.
Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba rūmų pirkimų procesuose rado aibę pažeidimų ir konstatavo, kad statybų sutartis turi būti nutraukta. Tačiau panašu, kad tai gali neįvykti nei šiemet, nei kitąmet.